Jonas Mačys-Kėkštas

Mačỹs-Kkštas Jonas, tikr. Jonas Mačys 1867Ingavangis (Klebiškio vlsč., Marijampolės apskr.) 1902 12 15Niujorkas (1938 perlaidotas Prienuose), lietuvių poetas, publicistas.

Biografija

1880–85 mokėsi Marijampolės gimnazijoje. 1884 įsitraukė į draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimą, leido ranka rašytus laikraščius Priešaušris, Iššiepdantis. Nuo 1885 bendradarbiavo žurnale Aušra, rašė J. Šliūpo idėjoms artimus publicistikos straipsnius, 1885 jame išspausdino pirmąjį eilėraštį Nelaimės dainius. 1886–92 Aukštosios Panemunės valsčiaus raštininkas, 1893–97 – Virbalio burmistras, 1889–1900 Vilkaviškio apskrities valdybos sekretorius. J. Mačio-Kėkšto bute 1896–97 buvo redaguojamas Varpas ir Ūkininkas. Lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjimo vadovams teikė slaptų žinių apie Rusijos imperijos administracijos veiklą, dėl to 1900 buvo priverstas bėgti iš Lietuvos. Keletą mėnesių gyveno Mažojoje Lietuvoje, padėjo M. Jankui leisti laikraštį Saulėteka. 1900 emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, redagavo dienraštį Vienybė lietuvninkų, jame spausdino P. Vaičaičio, J. Biliūno kūrinius, straipsnius apie revoliucinį judėjimą. J. Mačio-Kėkšto pažiūroms ir veiklai turėjo įtakos lietuvių nacionalinio judėjimo, rusų revoliucinio demokratizmo ir socializmo idėjos.

Kūryba

Sukūrė revoliucinės dainos žanrą, parašė eilėraščių darbininkų socialine tematika, juose užjautė vargšus, našlaičius (rinkinys Eilės, išleistas 1910). Patriotiniai proginiai eilėraščiai – sudėtingos alegorijos; jie skirti tremtiniams, kultūros darbuotojams. Eleginėje kūryboje atsispindi nostalgiškas laimės, ekstazės, skrydžio troškimas, būdinga subjektyvios niūrios nuotaikos (eilėraščiai Viltis, Pažįstu verksmą). Eilėraščiuose-sekimuose yra teistinės simbolikos, susitaikymo su žemiškąja kančia, humanistinių motyvų (eilėraščiai Mano turtas, Lotaus žiedas). Satyrinėjė poezijoje deklaruojama kūrybos laisvė, filosofinėse satyrinėse epigramose – vargšo stoicizmas. Parašė intravertinės vizionieriškos meilės poezijos (eilėraštis Troškimas). Išvertė lenkų (A. Asnyko, M. Konopnickos), prancūzų (V. Hugo), rusų (M. Lermontovo, A. Puškino, N. Jazykovo), vokiečių (H. Heine’s, J. W. Goethe’s, G. E. Lessingo) poezijos. Išleistos eilėraščių rinktinės Poezija (1948), Vargdienių giesmė (1982).

R: Raštai Vilnius 1961. L: V. Kubilius J. Mačys-Kėkštas Vilnius 1958.

3137