Malèckis‑Sandèckis Jonas (lot. Maeletius Sandecensis Joannes, Johannes) 1482 ar apie 1490Sącsz (dabar Nowy Sącz) 1567Lukas (dabar Ełk), lenkų spaustuvininkas, evangelikų liuteronų kunigas, vertėjas, rašytojas.
Išsilavinimas ir veikla
Nuo 1519 studijavo Krokuvos universitete. 1523–30 dirbo spaustuvininku Krokuvoje. Buvo katalikų kunigas. 1530 Pułtuske įrengė savo spaustuvę. 1536 persikėlė į Prūsijos kunigaikštystę, globojamas Pamedės vyskupo Pauliaus Sperato perėjo į liuteronybę, pasivadino Maleckio pavarde. Nuo 1537 buvo Evangelikų Liuteronų Bažnyčios superintendentas Luke (Prūsijos kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės pasienis, dabar Ełkas). Ten iš Albrechto Brandenburgiečio gavo žemės. J. Maleckis‑Sandeckis vertė, redagavo ir leido liuteroniškus raštus lenkų kalba, skirtus lenkams, gyvenantiems Prūsijos kunigaikštystėje ir gretimose Lenkijos srityse. Manoma, kad apie 1556 dirbo ir Lietuvos Brastoje (dabar Brestas).
knygos De Russorum religione, ritibus nuptiarum, funerum, victu, vestitu [...] (1582) pirmas lapas
Rašytinis palikimas
Parašė lenkų kalba litanijų, išleido evangelijas (1527 ar 1528), išvertė ir išleido M. Liuterio Mažąjį katekizmą (1546), Naująjį Testamentą (1552), polemizavo su J. Seklucjanu dėl katekizmo vertimų į lenkų kalbą kokybės.
Apie 1546 laiške Jurgiui Sabinui Apie senovės livoniečių ir prūsų religiją ir aukojimus (De sacrificiis et idololatria veterum Livonum et Borussorum) rašė apie baltų papročius, mitinius tikėjimus, liaudies kultūrą; 1551 laiškas išspausdintas rinkinyje su kitais tekstais (Laiškas Sabinui apie senųjų prūsų, livoniečių ir kitų kaimyninių genčių aukojimus ir stabmeldystę / Epistola ad Georgium Sabinum de sacrificiis et idolatria veterum Borussorum et Livononum, aliarumque vicinarum gentium). 1563 J. Maleckio‑Sandeckio sūnus Jeronimas, kiek praplėtęs ir paredagavęs, šį laišką išleido atskira knygele pavadinimu Apie senovės prūsų, livoniečių ir kitų kaimyninių genčių religiją ir aukojimus (De sacrificiis et idololatria veterum Borussorum, Livonum, aliarumaue vicinarum gentium). Vėliau laiškas buvo perspausdinamas (ir iš 1551 teksto su daugeliu klaidų baltiškuose ir slaviškuose žodžiuose, ir iš 1563 leidinio) Vokietijoje, Danijoje, Olandijoje ir kitur. Laiške J. Maleckis‑Sandeckis rėmėse Sūduvių knygelės (datuojama apie 1520–30, išspausdinta apie 1562) rankraščiais ar nuorašais, tada paplitusiais Prūsijoje, bet pateikė ir naujos medžiagos – apie gyvenamojo meto, manoma, daugiausia sūduvių rugiapjūtės pradžios ir pabaigos papročius, tikėjimą aitvarais ir jų prisijaukinimą, žalčių garbinimą, būrimą vašku, vestuvių papročius (nuotakos pagrobimą), laidojimo apeigas ir mirusiųjų minėjimą trečią, šeštą, devintą, keturiasdešimtą dieną po laidotuvių. Pateiktos mitinės medžiagos patikimumą paremia vėlesni rašytiniai baltų religijos ir mitologijos šaltiniai bei tautosakos, etnografijos duomenys.
1546 Karaliaučiuje išspausdintas J. Maleckio‑Sandeckio verstas į lenkų kalbą evangelikų liuteronų Katekizmas yra krikščioniškas apaštalų mokslas paprastiems žmonėms (Katechismus, to jest nauka krześziańska od Apostołów dla prostych ludzi). Juo naudojosi M. Mažvydas. J. Maleckio‑Sandeckio darbus apie senųjų baltų religiją su savo kritiškomis pastabomis perspausdino J. W. E. Mannhardtas veikale Latvių ir prūsų mitologija (Letto-Preussische Götterlehre (1936). J. Maleckio‑Sandeckio darbai svarbūs prūsų religijos tyrimams.