Marcinkẽvičius Jonas 1900 12 26Radviliškis 1953 07 31Vilnius, lietuvių rašytojas. 1914–19 dirbo geležinkelyje. 1919 stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, netrukus iš jos dezertyravęs, pabėgo į Lenkiją. Grįžęs į Lietuvą buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos; dėl jauno amžiaus bausmė sumažinta – kalėjo 10 metų. 1931 išėjęs iš kalėjimo vertėsi žurnalistika. Per SSRS–Vokietijos karą 1942–45 tarnavo Šešioliktojoje lietuviškoje šaulių divizijoje. Nuo 1945 gyveno Vilniuje, dirbo laikraščių redakcijose.
Jonas Marcinkevičius
Romane Sukaustyti latrai (2 dalys 1931–32) vyrauja kalinių buities tematika. Parašė istorinės tematikos romanus Mes ateinam (3 t. 1936), Kražių skerdynės (2 t. 1938 21990), Baudžiauninkai (dalis 1 1940), romanus Jis turi mirti (1937), Nemunas patvino (1939 21949). Geriausiame romane Benjaminas Kordušas (1937 31960) atsispindi epochų lūžis ir 2 skirtingų socialinių sluoksnių – dvarininkijos ir valstiečių – susidūrimas, romane iškeliamas daugiau psichologinis negu socialinis šių luomų skirtumas. Parašė apysakų ir apsakymų (rinkiniai Sidabriniai varpai 1938, Gyvenimas dega 1946, Kario pasakojimai 1952), apybraižų (rinkinys Atkeršysiu 1942), pjesių (Kavoliūnai, pastatyta 1947, 2 redakcija pavadinimu Tėvynė šaukia 1953, Šilgalių šeima 1948, Plačiuoju vieškeliu 1948, Mūsų deputatas 1951, Skaudi pamoka 1952).
Kūryboje vyrauja socialinė tematika, pasakojimo vyksmą lemia biologinė individų kova dėl būvio; dažnai visuomenė lyginama su gamtos pasauliu. Pagrindiniai veikėjai pralaimi ir morališkai, ir fiziškai. SSRS okupacijos laikotarpiu susitaikęs su prievarta ėmė rašyti socialistinio realizmo metodu. Herojai panašūs į pasakiškuosius, neindividualizuoti, atstovauja tam tikrai idėjai. Dar išleista apsakymų rinktinė Baronas Ropas (1965). Romanas Benjaminas Kordušas išverstas į rusų kalbą.
R: Raštai 3 t. Vilnius 1955.
2271