Markáuskas Jonas 1946 07 26Trofimovsko sala (Jakutija, Rusija), lietuvių inžinierius, visuomenės veikėjas.
Išsilavinimas ir veikla
1957 iš tremties grįžo į Lietuvą. 1975 baigęs Kauno politechnikos institutą (nuo 1990 Kauno technologijos universitetas) dirbo jame: 1975–81 Cheminės technologijos fakulteto Elektroninių skaičiavimo mašinų skyriaus viršininkas, 1981–91 Kolektyvinio naudojimo skaičiavimo centro skyriaus vedėjas, 1991–2002 direktoriaus pavaduotojas, 2002–13 Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros instituto direktoriaus pavaduotojas.
Mokslinė ir visuomeninė veikla
Organizavo didžiausio Lietuvoje vertikalaus saulės laikrodžio įrengimą ant Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros instituto pastato (2006). Nuo 1992 Laptevų jūros tremtinių brolijos Lapteviečiai pirmininkas. 1989 per ekspediciją prie Laptevų jūros su kitais tvarkė tremtinių kapus, statė paminklus, padėjo gabenti į Lietuvą tremtinių palaikus. 1991 Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse organizavo koplytstulpio, 1992 – jurtos‑žeminės, 1994 – paminklo Šeimos kančia statybą; 1996 jo iniciatyva atgabenus tremtinių vagoną suformuota Tautos tremties, 2001 padėjus pastatyti partizanų bunkerį – Tautos tremties ir rezistencijos ekspozicija.
Jonas Markauskas
2011 praplėtė ekspoziciją paminklų, pastatytų Arktyje Lietuvos tremtiniams ir žydams, kopijomis bei tautodailininko Rimanto Zinkevičiaus skulptūromis Šeimos kančia ir viltis (2014, vietoje 2013 sunykusios skulptūros Šeimos kančia), Lietuvių kalbos pamoka (2015), Malkos – gyvybė, Žiemos žvejyba, Laidotuvės (2016), t. p. organizavo Baltijos kelio 25-čio paminklo Saločiuose (2014), kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvą koplytstulpio Viešpaties angelas Angelų kalvoje prie Trakų (2017) statybą. J. Markausko vadovaujami Lapteviečiai 1995 parengė (išleido Jakutijos leidykla Bičik) antologiją Lietuviai prie Ledjūrio (1995, rusų kalba), subūrė Jakutijos lietuvių draugiją Gintaras. Išleido knygas Praeities puslapiai (Stranicy perežitogo 2001), skirtą masinių tremčių iš Lietuvos 60‑mečiui. 2002 organizavo paminklo 1942–56 kentėjusiems ir žuvusiems Jakutijoje statybą; 2005 paminklas (architektas Jonas Jagėla) buvo pagamintas, bet, Rusijos valdžiai prieštaraujant, Jakutsko mero J. Markauskui duotas raštiškas sutikimas paminklą statyti Jakutske atšauktas. Padedant Vilniaus savivaldybei paminklas 2006 pastatytas Aukų g. Vilniuje.
Knygos
J. Markauskas (su kitais) sudarė daugiau kaip 20 knygų apie tremtį, svarbesnės: Gintauto Martynaičio piešinių albumą Ledo vaikystės prisiminimai (1996, 2011), Arvydo Vilkaičio Kūryba (1998), Arvydo Vilkaičio Gyvensim (1999), Ričardo Vaicekausko Skriauda (2001), Pranciškaus Poručio Tėvas palaimino būti dailininku (2006), L. Gutausko Veidrodis žiemą (2016). Tarptautiniam kongresui komunizmo nusikaltimams įvertinti (Vilnius, 2000) parengė leidinį Lietuviai Arktyje (2000, anglų, lietuvių ir rusų kalba; papildytas leidimas 2008 ir 2010 anglų ir lietuvių kalba, 2011 rusų ir prancūzų kalba), organizavo D. Grinkevičiūtės prisiminimų Lietuviai prie Laptevų jūros (1997; 2002, anglų kalba) išleidimą. 2004 J. Markausko ir Aldonos Šulskytės rūpesčiu perstatytas antkapinis paminklas D. Grinkevičiūtei Kaune, Eigulių kapinėse (skulptorius Jonas Jagėla, architektas A. Vyšniūnas). 2017 Lapteviečiai įsteigė D. Grinkevičiūtės atminties ir pagarbos medalį, kuris skiriamas už tiesos liudijimą, tremčių ir laisvės kovų istorijos skleidimą Lietuvoje ir pasaulyje (skulptorė Skaistė Žilienė).
Apdovanojimai
Ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius (2003).