Mùrka Jonas 1889 10 21 Juodžiūnai(Puponių vlsč., Ukmergės apskr.) 1945 11 13Šiauliai (1967 perlaidotas Kaune, Eigulių kapinėse), lietuvių pedagogas, vadovėlių autorius.
Išsilavinimas ir veikla
1909 baigęs Panevėžio mokytojų seminariją iki 1915 mokytojavo Auksučiuose (Papilės valsčius, Šiaulių apskritis), čia įkūrė klojimo teatrą, chorą, jaunųjų gamtininkų būrelį. Per Pirmąjį pasaulinį karą išvyko į Rusiją. 1916 dėstė lietuvių kalbą Sankt Peterburge A. Purėno surengtuose kursuose, 1917 – Voronežo lietuvių gimnazijoje. Lankė Voronežo mokytojų seminariją. Artimai bendravo su K. Būga, A. Vireliūnu. J. Jablonskio buvo paskatintas mokytis ir kūrybiškai dirbti. 1918 grįžęs į Lietuvą su Stasiu Brašiškiu, Ona Bugailiškiene ir kitais suorganizavo pedagogų būrelį, kuris įsteigė ryšininkų, kooperatininkų kursus. 1918–1921 dėstė lietuvių kalbą Šiaulių gimnazijoje, 1921–1922 – Dotnuvos žemės ūkio mokykloje, nuo 1922 – Šiaulių mokytojų seminarijoje. 1920 jo iniciatyva Šiauliuose atidaryti parengiamieji kursai vėliau tapo suaugusiųjų gimnazija (1926–1927 buvo jos mokytojas). Vienas „Aušros“ muziejaus (įsteigtas 1923) Šiauliuose steigėjų. 1928–1929 gydėsi nuo tuberkuliozės Prancūzijoje ir Šveicarijoje. Gydydamasis Šveicarijoje klausėsi paskaitų Ciuricho universitete, studijavo specialią literatūrą, gilinosi į psichologiją ir pedagogiką, bendravo su besigydančiais kitų šalių pedagogais. 1932 neatsitraukdamas nuo darbų baigė Lietuvos universitetą.
paminklas J. Murkai Pirmoji diena Šiauliuose (atidengtas 2015, skulptorius Džiugas Jurkūnas; © LATGA, 2020)
14 m. buvo prikaustytas prie lovos. 1920–1922 žurnalo Mokykla ir gyvenimas redakcinės kolegijos narys. Rašė straipsnius žurnalams Švietimo darbas, Tautos mokykla, Vairas. Mokėjo 7 kalbas.
Sukaupė asmeninę apie 1500 knygų biblioteką (joje buvo enciklopedijų, meno istorijos, filosofijos, pedagogikos veikalų, pasaulio klasikų kūriniai įvairiomis kalbomis, lietuvių literatūros veikalų, knygų vaikams).
J. Murka laikomas lietuvių pedagogikos novatoriumi, pirmosios Lietuvoje strateginės švietimo programos kūrėju. Kartu su kitais to meto Lietuvos švietėjais kūrė mokykloms programas, pagal kurias mokytasi iki 1934. Akcentavo mokinio asmenybės ugdymo svarbą, skatino atsižvelgti į vaiko prigimtį, siekė per vadovėlius nukreipti Lietuvos mokyklą ne tik mokslo, bet ir meno keliu.
Knygos
J. Murkos vadovėlio Vaikų darbymečiui pradinės mokyklos III skyriui viršelis (1928; © Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)
Parengė vadovėlių (orientuotų į naujosios mokyklos idėjas) pradinės mokyklos I–IV skyriams: Vaikų darbymečiui (1916–1935), Lietuvių kalbos vadovėlis (1917–1921), Mažasis lietuvių kalbos vadovėlis (2 dalys, 1925–1928), Naujas darbas (1934), knygų tėvams ir pradedantiems mokytojauti mokytojams: Metodikos etiudai (1919), Diktantai: pradžios mokyklai ir pirmosioms vidurinės mokyklos klasėms (1925 21933). Išliko pedagogikos istorijos chrestomatijos Didieji mūsų švietimo ir auklėjimo periodai (8 dalys) bei nebaigto literatūros teorijos vadovėlio rankraščiai.
Apdovanojimai ir atminimo įamžinimas
Gedimino 4 laipsnio ordinas (1928).
2015 J. Murkai Šiauliuose atidengtas paminklas Pirmoji diena (skulptorius Džiugas Jurkūnas).
L: Mokytojas Jonas Murka / sud. L. Jovaiša Vilnius 1997; T. Bukauskienė Literatūrinis lavinimas Jono Murkos palikime // Gimtasis žodis 1989 nr. 10.
2271