Jonas Pajaujis (pirmas iš kairės; su L. Prapuoleniu, prelatu M. Krupavičiumi ir J. Lukša Vokietijoje 1948)
Pajáujis Jonas 1920 01 06Zubriai (Marijampolės vlsč.) 2000 09 04Gotlandas (palaidotas Kalvarijoje), Lietuvos antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvis, Švedijos lietuvių visuomenės veikėjas. Architektas. 1938 baigęs Marijampolės gimnaziją 1939–43 studijavo Vytauto Didžiojo universiteto (nuo 1940 Kauno universiteto) Technikos fakultete statybą ir architektūrą. Buvo studentų Ateitininkų valdybos narys. 1940–41 dalyvavo pasipriešinime sovietinei okupacijai, 1941 Birželio sukilime, buvo Lietuvių aktyvistų fronto narys. 1942–44 – antinacinio pasipriešinimo dalyvis, pogrindinio Lietuvių fronto narys. 1944 02–05 19 buvo Vietinės rinktinės štabo 3-iojo skyriaus viršininkas. Gestapo suimtas ir kalintas Stutthofo koncentracijos stovykloje netoli Gdansko. 1945 05 evakuojant kalinius išlaisvintas britų kariuomenės. Švedijos Raudonojo Kryžiaus perkeltas į Kopenhagą, iš kur atvyko į Švediją.
Dirbo architektu: suprojektavo keliasdešimt administracinių pastatų, bankų, ligoninių Stokholme ir kitur. 1971–2000 gyveno Gotlande, parengė šios salos istorijos paminklų atnaujinimo projektų.
Švedijoje buvo Lietuvių draugijos, Lietuvių Baltiska Humanistiska Förbundet valdybos, 1947–48 – periodinio leidinio Pragiedruliai redakcijos, nuo 1958 – Pabaltijiečių komiteto, Pavergtųjų Tautų atstovybės narys, 1951–72 – Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininkas.
1948–49 globojo atvykusius iš Lietuvos partizanų vadovybės įgaliotinius J. Lukšą (slapyvardis Skrajūnas), K. Pyplį (Audronis), padėjo jiems užmegzti ryšius su Vyriausiuoju Lietuvos išlaisvinimo komitetu, pats dalyvavo 1948 07 07–09 Baden‑Badeno pasitarime. 1949–50 buvo pasirengęs kaip desantininkas išvykti į okupuotą Lietuvą.
1989 08 Gotlande surengė Lietuvių fronto bičiulių 36 Europos lietuvių studijų savaitę; pirmą kartą čia dalyvavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio, Lietuvos laisvės lygos ir Lietuvos komunistų partijos atstovai, kurie su Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovais pasirašė Gotlando komunikatą (J. Pajaujis buvo vienas jo sumanytojų ir redaktorių).
Parašė straipsnių, atsiminimų iš pasipriešinimo veiklos, sukūrė vaizdo pokalbių. J. Pajaujo biblioteka ir dalis archyvo nuo 2004 saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
1993 apie J. Pajaujį sukurtas filmas Laba diena – God dag (režisierius H. Šablevičius).
Gedimino ordino Komandoro kryžius (2000).
378