Jõnas Paũlius I (Johannes Paulus I), tikr. Albino Luciani (Albinas Lučãnas) 1912 10 17Forno di Canale (dabar Canale d’Agordo, Belluno provincija) 1978 09 28Vatikanas (palaidotas Šv. Petro bazilikoje), popiežius (išrinktas 1978 rugpjūčio 26; vienas trumpiausių pontifikatų Bažnyčios istorijoje). Palaimintasis (2022; liturginis minėjimas – rugpjūčio 26). Dr. (1946). Monsinjoras (1947).
Išsilavinimas ir kunigo tarnystė
Nuo 1923 studijavo mažojoje kunigų seminarijoje Feltre (Belluno provincija), nuo 1928 – Grigaliaus kunigų seminarijoje Belluno. 1935 įšventintas kunigu dirbo Forno di Canale parapijoje. 1937–47 – Belluno kunigų seminarijos prorektorius, kartu dėstė dogminę teologiją, kanonų teisę ir meno istoriją. 1947 baigė dogminės teologijos doktorantūros studijas Grigaliaus universitete Romoje ir paskirtas Belluno vyskupijos kancleriu, 1948 – generaliniu vikaru. 1949 Belluno suorganizavo Eucharistinį kongresą. Nuo 1954 Paduvos vyskupijos generalinis vikaras, nuo 1958 Vittorio Veneto vyskupas. 1962–65 dalyvavo visose Vatikano II susirinkimo sesijose. 1969 paskirtas Venecijos patriarchu. 1971 su pastoraciniu vizitu lankėsi Šveicarijoje, 1975 – Vokietijoje, Brazilijoje. 1972–76 Italijos vyskupų konferencijos viceprezidentas. 1973 pakeltas kardinolu.
Jonas Paulius I (1978)
Pontifikatas
1978 išrinktas popiežiumi; buvo pirmas popiežius, pasirinkęs dvigubą vardą, juo išreiškė pagarbą popiežiams Jonui XXIII (konsekravo vyskupu) ir Pauliui VI (pakėlė kardinolu), t. p. pirmas pradėjo popiežiaus varde vartoti žodį pirmasis. Siekė Bažnyčios atsinaujinimo pagal Vatikano II susirinkimo nutarimus, stiprino Bažnyčios vienybę, skatino tarpreliginį dialogą. 1978 09 05 įvyko Rusų Stačiatikių Bažnyčios (delegacijos vadovas Leningrado ir Naugardo metropolitas Nikodemas, tikr. Borisas Rotovas, g. 1929, mirė per susitikimo ceremoniją) ir Katalikų Bažnyčios atstovų susitikimas (pirmas po 500 m. pertraukos).
Pasakė 11 pamokslų ir kalbų, dalyvavo 4 oficialiose audiencijose, vedė 5 vidudienio maldas, enciklikų ir popiežiškųjų laiškų neišleido.
Jonas Paulius I itin pasižymėjo kuklumu – vietoj popiežiams ir karaliams įprasto mes vartojo vienaskaitos pirmąjį asmenį, siekė atsisakyti būti nešiojamas popiežiaus kėdėje (lot. sedia gestatoria), atsisakė popiežiaus karūnavimo apeigų ir dėvėti tiarą. Buvo vadinamas Dievo šypsena, besišypsančiu popiežiumi.
Knygos
Parašė katechezės knygą Katechezė duonos trupiniuose (Catechetica in briciole 1949), išleido laiškų rinkinį Įžymiesiems (Illustrissimi 1976), adresuotą istoriniams ir literatūros veikėjams, tokiems kaip C. Dickensui, M. Twainui, Pinokiui, Dovydui, apaštalui Lukui, Teresei Avilietei, Jėzui Kristui. Knygoje ginamas požiūris, kad pliuralizmas yra leistinas teologijoje ir liturgijoje, bet ne tikėjime.
Jono Pauliaus I kapas po paskelbimo palaimintuoju (Šv. Petro bazilika, 2022)
besišypsantis popiežius; Dievo šypsena