Petrùitis Jonas 1891 11 06Rozalimas 1943 09 28Kaunas, Lietuvos karo veikėjas. Pulkininkas (1927). 1913 mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę, 1915 baigė Tifliso (dabar Tbilisis) karo mokyklą. Per I pasaulinį karą kovojo Kaukazo fronte, kelis kartus sužeistas. 1918 grįžęs į Lietuvą 1918 12 buvo paskirtas Šiaulių apskrities milicijos vadu. 1919 02 suimtas bolševikų, kalintas. 1919 03 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Nepriklausomybės karo kovose su Sovietų Rusijos kariuomene išlaisvinant Panevėžį, Kupiškį, Obelius ir Aleksandravėlę, vėliau – su bermontininkais. Nuo 1920 Dvyliktojo pėstininkų pulko vado pavaduotojas, laikinai ėjo pulko vado pareigas. 1924 baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1926 paskirtas Antrojo pėstininkų pulko vadu, su pulku dalyvavo Gruodžio septynioliktosios perversme. 1927 10 paskirtas Antrosios karo apygardos vadu. 1927 10 paleistas į atsargą.
Jonas Petruitis
1940 SSRS okupavus Lietuvą 1940 12 suimtas, tardytas ir kankintas. 1941 06 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui 1941 06 23 atvežtas į Minsko kalėjimą, iš čia su kitais kaliniais nuvarytas į Červenę, bet per masines žudynes liko gyvas, grįžo į Lietuvą.
Parašė knygas: Didysis karas (1–3 tomai 1935–37), Mūsų žygiai (1–2 tomai 1937), Kaip jie mus sušaudė (1942 41990).
Vyčio Kryžiaus 5 (1919) ir 4 (1920) laipsnio ordinai.
1947