Jonas Rimša

Jonas Rimša

Rmša Jonas 1903 06 12Svėdasai 1978 05 13Santa Monica (Kalifornijos valstija), lietuvių tapytojas. Sukrės universiteto garbės profesorius (1974). Per I pasaulinį karą gyveno Ukrainoje. 1920 su tėvais grįžo į Lietuvą. 1924–25 mokėsi siuvimo‑kirpimo amato Vienoje (muziejuose susipažino su daile), lankėsi Paryžiuje, Berlyne. Tėvui uždraudus stoti į Kauno meno mokyklą 1925 išvyko į Braziliją dirbti kavos plantacijose. 1929 persikėlė į Argentiną, Buenos Airėse 1931–34 studijavo nacionalinėje dailės akademijoje. Važiuodavo tapyti į gamtą, dažniausiai į San Carlos de Barilochę (Río Negro provincija), t. p. Boliviją (Peizažas su sodyba kalnuose Barilochėje 1938). Čia susidomėjo senovės inkų civilizacija, nutapė emocingų kompozicijų, indėnų portretų (Motinystės idilė 1937, Indėnų procesija 1938).

1938 dalyvavo IV Rudens dailės parodoje Lietuvoje. 1943 Bolivijos valdžios pasiūlymu Sukrės mieste įkūrė Meno mokyklą, buvo jos vadovas. 1944 mokyklą uždarius J. Rimša La Pase įkūrė privačią dailės mokyklą (veikė iki 1951). 1965 V. Adamkaus paskatintas persikėlė gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas (Čikagą, vėliau – Santa Monicą). 1966–67 lankėsi Tahiti, kur atrado naują – meilės šokio, vadinamojo Tamure – temą (Tamure / Meilės šokis, apie 1973), susidomėjo džiunglėmis, jų paslaptingumu.

Kūryba

J. Rimšos gausų kūrybinį palikimą sudaro daugiau kaip 1000 paveikslų (daugiausia jų yra Bolivijos, Jungtinių Amerikos Valstijų muziejuose). Dailininkas nutapė figūrinių kompozicijų, peizažų, portretų, sukūrė originalią akvarelės techniką. Kūrybai įtakos turėjo ispanų tapybos koloritas, senoji indėnų kultūra, kurioje tapytojas įžvelgė analogijų su archajišku lietuvių liaudies menu, saulės kultu, papročiais. Paveiktas Tahiti J. Rimša išgrynino koloritą, akcentavo džiunglių dvasios meninę pajautą, primityviosioms kultūroms būdingą išoriškai paslėptą vidinę įtampą (Tamure / Šokėja. Tahiti, apie 1969, Tahiti peizažas I 1971). Ankstyvieji kūriniai realistiniai, sodrių, tamsių spalvų, vėlesniems būdinga egzotiški motyvai, dekoratyvumas, ekspresyvios stilizuotos formos, raiškus kontūras, kontrastingos spalvos.

J. Rimša. Tahiti saloje (aliejus, 1966, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)

Kūrinių kompozicijos meistriškai ritmiškai suręstos, koloritas – darnus ir emocingas: įtaigiai skamba žali ir raudoni, raudoni ir auksiniai tonai. J. Rimša vertino indėnų drabužių meniškumą, lietuvių tautinį kostiumą primenančią spalvų darną, ornamento simboliką. J. Rimšos kūrinių emocingumas, panašus į 20 a. lietuvių tapybos, pasireiškė intensyviomis spalvomis, jų harmoningų kontrastų koloritu, temperamentingu potėpiu, panašia į P. Cézanne’o paveikslo struktūra.

Parodos

Nuo 1934 dalyvavo parodose (Argentinoje, Bolivijoje, Čilėje, Brazilijoje, Peru, Jungtinėse Amerikos Valstijose), individualios Buenos Airėse (1934, 1953, 1959), La Pase (1937, 1960, 1975), San Paule, Rio de Žaneire (abi 1951), Rosario (1964), Clevelande (1965), Čikagoje (1966, 1974), Vilniuje (1977; pomirtinės 1999, 2010), Kaune (pomirtinė 2013).

Kūriniai muziejuose

Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.

Apdovanojimai

Andų kondoro ordinas (1950).

P: Jonas Rimša: Tropikų šauksmas / sud. N. Tumėnienė Vilnius 2011; Jonas Rimša: Sugrįžimas į Tėvynę / sud. N. Tumėnienė Vilnius 2015.

525