Rùškus Jonas 1969 05 11Kelmė, lietuvių pedagogas. Daktaras (socialiniai mokslai, 2000; HP 2007).
Išsilavinimas ir darbinė veikla
1992 baigė Šiaulių pedagoginį institutą (specialiąją pedagogiką). 1994 Compiègne’o technologijos universitete įgijo komunikacijos ir saugos magistro laipsnį, 2000 – Šiaulių universitete socialinių mokslų (edukologijos) daktaro laipsnį.
1992–1996 asistentas ir pedagogas L’Arche bendruomenėje (Compiègne). 1996–2000 Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos socialinis pedagogas. 2000–2007 dirbo Šiaulių universiteto Socialinės pedagogikos katedros profesoriumi, buvo Socialinių tyrimų mokslinio centro direktorius; profesorius (2005). Nuo 2007 dirba Vytauto Didžiojo universitete (2007–2009 Socialinio darbo instituto direktorius, 2009 universiteto studijų prorektorius, 2011–2015 Socialinių mokslų fakulteto dekanas). Nuo 2008 mokslinio žurnalo Socialinis darbas. Patirtis ir metodai vyriausiasis redaktorius. 2008–2009 Studijų kokybės vertinimo centro ekspertų tarybos pirmininkas. Pagal mainų programas dėstė Švedijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Prancūzijos, Belgijos, Lenkijos universitetuose.
Jonas Ruškus
2003–2009 Lietuvos švietimo tarybos, 2015–2018 Lietuvos socialinio darbo tarybos narys. Kauno Arkos bendruomenės (nuo 2014), Lietuvos žmogaus teisių centro (nuo 2015), programos Renkuosi mokyti! (nuo 2016) valdybų, asociacijos Savarankiškas gyvenimas (nuo 2018) narys.
2014 Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos išrinktas pirmuoju Lietuvos atstovu Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitete, 2018 perrinktas antrai kadencijai (nuo 2018 komiteto vicepirmininkas). Nuo 2018 Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas.
Mokslinė veikla
Mokslinės veiklos pagrindinės sritys: pažeidžiamų socialinių grupių (neįgaliųjų, prekybos moterimis aukų, linkusių nusikalsti paauglių, buvusių nuteistųjų) socialinė įtrauktis, žmogaus teisės, įtraukusis ugdymas, negalią turinčių asmenų teisės. Įgyvendino mokslinių tyrimų projektų. Paskelbė daugiau kaip 70 mokslinių straipsnių socialinės įtraukties ir švietimo klausimais.
Knygos
Svarbiausi veikalai: Negalės psichosociologija (2001), Negalės fenomenas (2002), Nepilnamečių resocializacija. Priežiūros įstaigų psichosocialinė ir edukacinė situacija Lietuvoje (su Adolfu Juodraičiu ir G. Merkiu, 2002), Socialinė ir demografinė Šiaulių miesto aplinka (su G. Merkiu, 2003), Neįgaliųjų dalyvavimas darbo rinkoje: profesinio rengimo ir profesinės adaptacijos sąveika (su Ingrida Baranauskiene, 2004), Prekybos moterimis ir prostitucijos aukų reabilitacija ir reintegracija (su kitais, 2005), Neįgalumas ir socialinis dalyvavimas. Kritinė patirties ir galimybių Lietuvoje refleksija (su G. Mažeikiu, 2007), Aukštasis mokslas ir studentai, turintys negalių. Būklės ir galimybių analizė (su kitais, 2007), Neformalusis švietimas Lietuvoje. Faktai, interesai, vertinimai (su Vilija Stanišauskiene ir Dainiumi Žvirdausku, 2009).
Parengė vadovėlį aukštosioms mokykloms Specialiojo ugdymo pagrindai (su kitais, 2003), metodinę knygą Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodiniai nurodymai (2008).
Apdovanojimai
Ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius (2018).