J. Rustemas. Autoportretas su feza (aliejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
Rustèmas Jonas apie 1762Konstantinopolis 1835 06 21Dūkšteliai, Lietuvos tapytojas, grafikas. Vienas žymiausių 19 a. pirmos pusės lietuvių dailininkų. Prancūzų ir armėnų (ar graikų arba turkų) kilmės. Varšuvoje J.‑P. Norblino ir M. Bacciarelli studijose mokėsi tapybos ir piešimo. 1788–90 lankėsi Vokietijoje. Nuo 1788 masonų ložės narys. Nuo 1790 gyveno Lietuvoje. 1798–1832 dėstė Vilniaus universitete, nuo 1819 Piešimo ir tapybos katedros vedėjas; profesorius (1811). Dirbo teatro dailininku, režisavo vadinamuosius gyvuosius paveikslus. Komplektavo paveikslų galeriją, nuo 1820 kas 2 metai rengė studentų dailės parodas. Parengė Vilniaus universiteto Dailės skyriaus pertvarkymo į Dailės fakultetą projektą (1819).
Kūryba
Daugiausia tapė portretus – Lietuvos aukštuomenės ir kitų iškilių asmenų: dvarininkų, universiteto profesorių, gydytojų, Vilniaus inteligentų (J. G. Rudaminos, J. Sniadeckio, M. Zažickytės‑Dobkovienės, 1811, M. Römerio, 1820, J. Franko, apie 1820, M. Končios, 1832, poriniai Antano ir Onos Vankavičių, apie 1805, T. Sulovskytės‑Fiorentinienės su anūke, grupinis Marijos ir Adomo Mirskių su B. Šumskyte, apie 1808), sukūrė autoportretų (Autoportretas su feza). Jie nesudėtingos kompozicijos, portretuojamasis dažniausiai vaizduojamas iki juosmens, visas dėmesys sutelkiamas į kuo taiklesnę veido charakteristiką. Paveiksluose klasicizmo stilistika jungiama su sentimentalizmo bruožais, ankstyvojo romantizmo ir realizmo tendencijomis. Tapė mitologines ir religines kompozicijas, buitines scenas ir peizažus (beveik visi kūriniai dingo).
J. Rustemas. Marijos Mirskytės, Barboros Šumskytės ir Adomo Napoleono Mirskio portretas (aliejus, apie 1808, Varšuvos nacionalinis muziejus)
Sukūrė piešinių, juose užfiksuotos kasdieninio gyvenimo scenos, vaizduoti dirbantys arba poilsiaujantys įvairių luomų atstovai. Ryškiausias grafikos kūrinys – kortos (išraižė G. Kislingas); jose vaizduojamas 19 a. Vilniaus gyvenimas, visi socialiniai sluoksniai, mados, papročiai, pasilinksminimai, čia gyvenusių tautų atstovai, joms būdinga humoras, vaizdingumas. J. Rustemo kūryba ir pedagoginė veikla turėjo daug įtakos susiformuoti vadinamajai Vilniaus dailės mokyklai. 2012 Vilniuje surengta pomirtinė J. Rustemo paroda.
Kūriniai muziejuose
Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Varšuvos ir Krokuvos nacionaliniai muziejai, Baltarusijos dailės muziejus, Ukrainos dailės muziejus.
Mokiniai
Mokiniai: V. Dmachauskas, K. Ruseckas, V. Smakauskas, V. Vankavičius.
2271
L: R. Janonienė Jonas Rustemas Vilnius 1999; Jonas Rustemas – dailininkas ir pedagogas / sud. R. Janonienė, D. Tarandaitė, R. Adomaitienė Vilnius 2013.
J. Rustemas. Širdžių septynakė (tušas, akvarelė, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)
G. Kislingo ofortas pagal J. Rustemo sukurtą kortą Būgnų dviakė / Cirko akrobatas (19 a. pirma pusė, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)