Šikus Jonas 1906 08 27Ryga 1965 10 28Vilnius, lietuvių rašytojas, kritikas, vertėjas. Nuo 1927 gyveno Kaune, mokėsi suaugusiųjų gimnazijoje, priklausė trečiafrontininkams. 1933–40 dirbo laikraščio Lietuvos žinios redakcijoje. SSRS okupavus Lietuvą, laikraščių Lietuvos aidas, Darbo Lietuva, Tarybų Lietuva redaktorius. SSRS–Vokietijos karo metais dirbo Maskvos radijo lietuviškų laidų redakcijoje, 1942 redagavo laikraštį Tiesa, 1943–45 – laikraštį Tarybų Lietuva ir jo priedus Literatūrą ir meną, Pionierių. 1946–49 Tiesos redaktoriaus pavaduotojas ir savaitraščio Literatūra ir menas vyriausiasis redaktorius. 1946 kaip žurnalistas dalyvavo Niurnbergo teismo procese. 1948–54 LSSR rašytojų sąjungos pirmininkas. 1954–57 žurnalo Pergalė vyriausiasis redaktorius. 1947–59 LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas. 1949–52 kandidatas į Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto narius. Išleido eilėraščių rinkinius Užu durų (1927, vyravo simbolistiniai įvaizdžiai), Pasakos iš cemento (1929, būdinga prozaizmai ir urbanistiniai motyvai), apsakymų rinkinį Kova dėl Dievo (1938, ryšku natūralizmo ir ekspresionizmo apraiškos, socialinio supriešinimo tendencijos). Apsakymų rinkinių Apsakymai (1953) ir Ryt bus gražu (1962) kūriniai parašyti pagal socialistinio realizmo dogmas. Šį vadinamąjį metodą propagavo straipsniuose ir recenzijose, knygose Tarybinė lietuvių literatūra (1951), Apie literatūrą (1956). Kaip literatūrinio gyvenimo administratorius, pokariu vykdęs spausdinamų kūrinių ideologinę priežiūrą, turėjo daug įtakos lietuvių literatūros sovietizacijai. Į lietuvių kalbą išvertė T. Dreiserio, U. Sinclairio ir kitų rašytojų kūrinių.
R: Raštai 5 t. Vilnius 1968–71. L: S. Lipskis Jonas Šimkus: gyvenimo ir kūrybos metmenys Vilnius 1981.
2271