Šlipas Jonas 1861 03 07Rakandžiai (Gruzdžių vlsč., Šiaulių apskr.) 1944 11 06Berlynas (1948 palaidotas Lietuvių tautinėse kapinėse Čikagoje), Lietuvos politikos, visuomenės, kultūros veikėjas, filosofas, aušrininkas, gydytojas. R. Šliūpo brolis. Medicinos daktaras (1891).
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1880–82 studijavo filologiją ir teisę Maskvos, 1882 gamtos mokslus Sankt Peterburgo (pašalintas už anticarinę veiklą), 1889–91 – mediciną Merilando universitete. 1921–23 – Biržų ir Šiaulių gimnazijų mokytojas. 1923–30 Lietuvos universitete dėstė medicinos istoriją.
Visuomeninė ir kita veikla
Kovojo už lietuvių spaudos grąžinimą, lietuvių kalbos įtvirtinimą, prieš krašto lenkinimą, dalyvavo socialistų judėjime. 1883 pasitraukė į Prūsiją, su kitais įkūrė Apšvietos ir mokslo draugiją. 1884–1919 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, atstovavo Lietuvai, vienas pirmųjų (1887) skleidė nepriklausomos Lietuvos idėją. Ugdė lietuvių bendruomenės tautinę savimonę, prisidėjo steigiant lietuviškas parapijas, visuomenines organizacijas – Lietuvos mylėtojų draugiją (1887), Lietuvių mokslo draugystę, Susivienijimą lietuvių Amerikoje (abu 1886), Aušros draugiją (1901), Lietuvių socialistų sąjungą (1900), laisvamanių įvairias draugijas.
Jonas Šliūpas
1914–19 veikė Sandaros politinėje organizacijoje. 1919–20 Lietuvos Respublikos atstovas Latvijoje ir Estijoje. Dalyvavo steigiant įvairias akcines bendroves, 1919–23 M. Yčo spaustuvės vadovas ir dalininkas. Įkūrė spaustuvę Titnagas (1923–35, vienas savininkų). 1921 Biržų banko direktorius. Nuo 1929 gyveno Palangoje, 1933–38 burmistras. 1944 emigravo į Austriją.
Darbas spaudoje
Redagavo laikraščius Aušra (1883–84, vienas jo steigėjų), Unija (1884–85), Lietuviškasis balsas (1885–89), žurnalus Apšvieta (1892–93), Nauja gadynė (1894–96), Laisvoji mintis (1910–15, 1934–40) ir kitus. Bendradarbiavo laikraščiuose Šiaulių naujienos, Lietuviška ceitunga, Vienybė lietuvninkų, Lietuvos žinios, žurnaluose Kultūra, Vaga ir kituose periodiniuose leidiniuose.
Svarbiausi veikalai ir idėjos
Filosofinėms pažiūroms turėjo įtakos Ludwigo Büchnerio (1824–99) vulgarusis materializmas, pozityvizmas, krikščioniškasis socializmas. Propagavo materializmą, evoliucionizmą, laisvamanybę, tikėjo visuomenės pažanga, neigė religinę pasaulėžiūrą – kreacionizmą, sielos nemirtingumą ir kita. Veikaluose Tikyba ar mokslas? (1895), Palyginamoji pasaulio religijų historija (1936) ir kitur mokslo požiūriu aiškino religijos kilmę, visuomeninę reikšmę, religijos ir mokslo santykį. Veikale Valstybė ir jos uždaviniai (1929) pabrėžė demokratijos pranašumus, kritikavo socialistinę santvarką, nagrinėjo dorovės ir religijos santykį, visuomenės raidos, pažangos, privatinės nuosavybės ir kitus klausimus.
Kiti veikalai
Parašė pirmąją lietuvių literatūros istoriją Lietuviszkiejie rasztai ir rasztininkai (1890), istorijos ir etnografijos veikalų – Lietuvystes praeite, dabartis ir ateitis (1897), Lietuvių pratėviai Mažojoje Azijoje (1899), Latvių tauta, kitąkart ir šiądien (1900), Lietuvių tauta senovėje ir šiądien (2 t. 1904–05), Gadynė šlėktos viešpatavimo Lietuvoje (1569–1795 m.) (1909), Lietuvių, latvių bei prūsų arba baltų ir jų prosenių mythologija (1932), pedagogikos veikalų – Koks privalo buti vaikų auginimas ir auklėjimas (1908), vadovėlių – Pradinis mokslas angliszkos kalbos (1904).
Išvertė L. Büchnerio, J. B. Bury, J. McCabe’o, H. Spencerio, E. Veckenstedto ir kitų autorių veikalų į lietuvių kalbą.
Apdovanojimai
Gedimino 2 (1928) ir 1 laipsnio (1936) ordinai.
R: Rinktiniai raštai Vilnius 1977. L: G. Prackietytė Jono Šliūpo filosofinė kūryba Vilnius 1993; J. Būtėnas Aušrininkas dr. Jonas Šliūpas Vilnius 2004.