Jono Stanislovo Sapiegos portretas (aliejus, 1709, nežinomas dailininkas, Vavelio karalių pilis)
Sapiegà Jonas Stanislovas 1589 10 25Maladečina 1635 04 10Liachavičiai (dabar Baltarusija), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas. Leono Sapiegos (1557–1633) sūnus, Kazimiero Leono Sapiegos brolis. Studijavo Vilniaus akademijoje, Vakarų Europoje. Garsėjo iškalbingumu, teisingumu. Nuo 1605 buvo Slanimo seniūnas. 1611–16 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pastalininkis, 1617–21 Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro maršalka, nuo 1621 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis maršalka. Per 1600–29 Lenkijos ir Lietuvos Valstybės–Švedijos karą narsiai kovėsi Livonijoje. Per Lenkijos ir Lietuvos Valstybės karą su Turkija (1620–21) didžiajam etmonui Jonui Karoliui Chodkevičiui paremti pasiuntė 100 raitelių ir pėstininkų. Per Smolensko karą (1632–34) savo lėšomis išlaikė pulką, sustabdė Rusijos imperijos kariuomenės puolimą prie Drujos (upė dabartinėje Baltarusijoje).
Kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiuntinys du kartus lankėsi Vienoje pas Šventosios Romos imperijos imperatorių Ferdinandą II Habsburgą (1619–37), kuris 1633 pasiūlė J. S. Sapiegai Šventosios Romos imperijos kunigaikščio titulą, bet šis atsisakė. 1620 vedė J. K. Chodkevičiaus dukterį Oną Scholastiką Chodkevičiūtę. Prieš mirdama (1625) ji užrašė vyrui savo valdas ir kitus turtus, tarp jų Kretingą, Skuodą, Liachavičius (juose J. K. Chodkevičius pastatydino galingiausią ne tik Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bet ir visoje Abiejų Tautų Respublikoje tvirtovę).
J. S. Sapiega mirė bevaikis, turtai atiteko broliui Kazimierui Leonui.
Polski słownik biograficzny t. 35 d. 1 Warszawa–Kraków 1994.
415