Vilčnskas Jonas (slap. Algirdas) 1930 02 23Paantvardys (Jurbarko vlsč.) 1953 09 19Antanavoje (Jurbarko rj.), vienas antisovietinių partizanų Žemaitijoje vadų. Pulkininkas leitenantas (1999, po mirties). Karys savanoris (1999, po mirties).
Veikla
Baigė Jurbarko gimnaziją. 1944–45 SSRS reokupavus Lietuvą, įsitraukė į partizaninę kovą, buvo Pavidaujo partizanų būrio ryšininkas. 1949 03 ištrėmus tėvus, tapo Vaidoto rinktinės (priklausė Kęstučio apygardai) Mindaugo tėvūnijos partizanu, 1949 06 – šios rinktinės vadu; buvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko J. Žemaičio (slapyvardis Vytautas) ryšininkas. 1951 06 su J. Palubecku (slapyvardis Simas) Šimkaičių miške netoli bunkerio užkasė Mindaugo tėvūnijos dokumentus. 1951 12 06 tapo Kęstučio apygardos štabo viršininku ir Vakarų Lietuvos (Jūros) srities (Vakarų Lietuvos sritis) štabo nariu.
Vaidoto rinktinės partizanai. Iš kairės: pirmas Jonas Vilčinskas‑Algirdas, antras Vladas Atgalainis‑Galiūnas, trečias Antanas Armonas‑Arvydas, ketvirtas neatpažintas partizanas, jiems už nugarų stovi Juozas Šukaitis‑Gintautas
1953 01 17 žuvus Vakarų Lietuvos srities vadui A. Bakšiui (slapyvardis Germantas), su Kęstučio apygardos vadu P. Morkūnu (slapyvardis Rimantas) tvarkė srities reikalus. 1953 06 19 dėl išdavystės žuvus P. Morkūnui, J. Vilčinskas tapo Kęstučio apygardos vadu (paskutiniu). Kovai vadovavo labai sudėtingu laikotarpiu: partizaninis karas ėjo į pabaigą, sunkiai susirgo J. Žemaitis; vien 1952 apie J. Vilčinską pranešinėjo net 13 saugumo agentų.
Žuvo kartu su J. Dobrovolskiu (slapyvardis Ramūnas); Kęstučio apygarda nustojo gyvuoti.
Apdovanojimai
Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius (1999, po mirties).
Algirdas; -Jonas Vilčinskas
L: Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 t. 8 Vilnius 2008.
2737