Vilkáitis Jonas 1888 05 11Kybartai 1975 01 01Niujorkas, lietuvių pedagogas, kooperacijos ir išeivijos veikėjas. V. Vilkaičio brolis.
Gyvenimas Latvijoje ir Rusijoje
1910–11 gyveno Rygoje, su kitais įsteigė socialdemokratų blaivininkų draugiją Giedra ir dirbo jos išlaikomoje lietuvių pradžios mokykloje; už socialdemokratinę veiklą suimtas, kalintas ir ištremtas iš Rygos. 1911–15 Psichoneurologijos institute Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir istoriją. 1912–14 Lietuvių studentų draugijos Sankt Peterburge pirmininkas. 1915–18 tarnavo Rusijos žemietijų sąjungoje.
Lietuvoje
1918 grįžo į Lietuvą, iki 1919 dirbo Darbo balso redakcijoje Vilniuje. 1920–24 Tauragės apskrities savivaldybės pirmininkas, vidurinės mokyklos mokytojas, mokytojų kursų vedėjas. Įsteigė Tauragėje mokytojų seminariją ir joje dėstė. 1926–27 Savivaldybių departamento, 1928–33 Kauno miesto ligonių kasų direktorius, įkūrė tuberkuliozės sanatoriją Varėnoje ir vaikų stovyklą Gelgaudiškyje. Nuo 1926 aktyviai dalyvavo kooperacijos veikloje, 1927 su kitais įsteigė spaudos darbininkų kooperatinę bendrovę Raidė, iki 1940 jos valdybos pirmininkas. Draudimo bendrovės Kooperacija steigėjas ir reikalų vedėjas. 1940–44 Lietuvos valstybinės draudimo įstaigos valdytojas. Nacių okupacijos metais Raidės spaustuvėje organizavo nelegalaus socialdemokratų laikraščio spausdinimą.
Emigracijoje
1944 pasitraukė į Vokietiją. 1946–48 Lietuvių tremtinių bendruomenės Vokietijoje valdybos pirmininkas. Persikėlęs į Jungtines Amerikos Valstijas buvo Lietuvių bendruomenės laikinojo organizacinio komiteto, 1964–75 Lietuvos socialdemokratų partijos Užsienio delegatūros pirmininkas.
Bendradarbiavimas spaudoje
Spaudoje bendradarbiavo nuo 1906, redagavo Lietuvos žinių priedą Mokykla (1912–14), leidinius Darbininkų gyvenimas (1919), Savivaldybė (1926), Darbas ir sveikata (1929–33), Talka (1936–38), Mintis (1938).