Žematis Jonas 1904 01 31Žečkalniai (Barzdų vlsč.) 2001 09 11Rumšiškės (palaidotas Rumšiškių bažnyčios šventoriuje), Lietuvos katalikų kunigas.
Nuo 1921 Turine studijavo filosofiją, pedagogiką ir teologiją. 1934 įšventintas kunigu. Grįžęs į Lietuvą 1934–37 gyveno pas saleziečius Vytėnuose, ėjo mokytojo ir ekonomo pareigas.
1938 Italijoje baigė muzikos studijas. 1938–40 buvo Saldutiškio bažnyčios vikaras. 1940–46 Laurų (Nemenčinės vlsč.) vaikų namų direktorius ir mokytojas. Per II pasaulinį karą išgelbėjo apie 100 žydų vaikų. 1946–49 Švč. Trejybės bažnyčios Kaune klebonas. 1949–50 Kauno arkikatedros bazilikos vikaras ir Švč. Sakramento bažnyčios vicerektorius. 1950–52 vikaras Rumšiškėse. 1952–53 altarista Garliavos bažnyčioje. 1953–55 – Onuškio ir Vytautavos, 1955–56 – Pivašiūnų, 1956–94 – Rumšiškių bažnyčių klebonas, nuo 1994 – altarista.
1956–72 dėstė Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje; docentas.
1958–59 tvenkiant Nemuną Kauno hidroelektrinės statyboms J. Žemaitis itin prisidėjo, kad Rumšiškių medinė bažnyčia ir varpinė būtų iškeltos į viršutinę Nemuno terasą. Tai vienintelė bažnyčia, kurią sovietų valdžia leido išgelbėti iš užliejamo marių dugno ir net mokėjo už jos perkėlimo darbus.
Atminimo įamžinimas
2003 Rumšiškių bažnyčios šventoriuje šalia antkapinės plokštės atidengta memorialinė plokštė J. Žemaičiui kaip žydų vaikų gelbėtojui. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (1999).