Jonavà, miestas Lietuvos vidurinėje dalyje, 30 km į šiaurės rytus nuo Kauno, abipus Neries; rajono savivaldybės, dekanato ir parapijos centras. 26 853 gyventojai (2022).
Jonava
Jonavos herbas
Jonava įsikūrusi Neries slėnio terasose. Miesto centras ir didžioji Jonavos dalis yra Neries dešiniajame krante, žemutinėje terasoje. Į šiaurę nuo centro, aukštutinėje terasoje, yra geležinkelio stoties rajonas. Neries kairiajame krante yra Skaruliais vadinama miesto dalis; ją su centru jungia tiltas. Plentai į Kauną, Ukmergę, Kėdainius, geležinkeliai į Vilnių, Šiaulius, Kauną. Jonava yra svarbus Lietuvos chemijos pramonės centras (bendrovė Achema – didžiausia azoto trąšų, amoniako, azoto rūgšties ir kitų chemijos pramonės produktų gamintoja Baltijos šalyse). Grūdų laikymas ir perdirbimas (bendrovė Jonavos grūdai), medienos apdirbimas ir medžio gaminių gamyba (Jonavos Nita, Medienos staklės), medvilninių, lininių, vilnonių ir sintetinių audinių (A grupė), porolono (Lonas ir partneriai) gamyba.
Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia su buvusio trinitorių vienuolyno (dabartiniai parapijos namai) pastatu, Šv. Onos bažnyčia (Skaruliuose). Paštas, ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras ir jo filialas, 2 gimnazijos, 2 progimnazijos, 2 pagrindinės, 2 pradinės, Janinos Miščiukaitės meno, politechnikos mokyklos, suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras, kūno kultūros ir sporto centras, 4 lopšeliai‑darželiai, specialusis lopšelis‑darželis. Kultūros centras, turizmo ir verslo informacijos centrai, viešoji biblioteka. Jonavos krašto muziejus. Leidžiami laikraščiai Jonavos kraštas, Jonavos žinios, Varpų skambesys.
Architektūra
Senamiestyje iš dalies išliko stačiakampė plano struktūra. Klasicistinė dvibokštė Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (1793, 1935 pristatyti bokštai, architektas K. Reisonas) stačiakampio plano, halinė trinavė. Bažnyčios viduje vertingi paveikslai (vyskupo J. Kosakovskio portretas, 18 a. pabaiga, Trys karaliai 18 a. pabaiga–19 a., Šventasis su knyga, Švenčiausioji Trejybė, Kryžiaus kelio stotys; visi 19 a.), dramblio kaulo skulptūra Nukryžiuotasis (17 a. antra pusė). Šalia bažnyčios dviaukštis buvusio trinitorių vienuolyno pastatas (apie 18 a., nuo 1991 Jonavos parapijos namai).
Šv. Onos bažnyčia Skaruliuose (1622)
Skaruliuose – renesansinė su gotikos elementais Šv. Onos bažnyčia (1622, statybą inicijavo Kauno bajorų maršalka A. Skarulskis; nuo 2003 priklauso Jonavos parapijai). Ji mūrinė, stačiakampio plano, halinė trinavė, su trisiene apside. Bažnyčios viduje – vertingi paveikslai (Šv. Ona ir Jokimas 18 a., Švč. Mergelės Marijos karūnavimas, Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu; abu 19 a.), centrinis altorius su 4 skulptūromis (manoma, 17 a. pradžia), 15 medinių skulptūrų (Šventasis su skraiste ant galvos, Šv. Jokūbas ir kitos; visos apie 17 a. pirma pusė), 2 žalvariniai varpai (vieną jų 1670 nuliedino meistras J. Delamarsas, kitą – 1810 meistras I. S. Weneris). Bažnyčios šventoriuje – neogotikinė varpinė (1798). Pašto stoties statinių kompleksas (1835, nuo 1989 Jonavos krašto muziejus).
2271
Istorija
Apie 1740 didikai Kosakovskiai įkūrė dvarą, pavadino šeimos nario Jono vardu. Prie dvaro išsiplėtė gyvenvietė. 1750 leista steigti miestelį, suteikta prekybos privilegija, pastatyta bažnyčia. 1775 Jonavoje įsikūrė marijonai, 1791 pastatyta mūrinė bažnyčia ir vienuolynas (uždarytas 1832), kuriame įkurdinti trinitoriai. 1790 buvo 144 kiemai.
Manoma, kad 18 a. pabaigoje Jonava gavo Magdeburgo teisę. 1791 minima rotušė. Miestas labai nukentėjo per 1812 Prancūzijos–Rusijos karą. 1831 04 Jonavoje įsitvirtino sukilėlių būriai (vadas M. Prozoras). 1835 pro Jonavą nutiestas Varšuvos–Sankt Peterburgo plentas, 1838 per miestą – optinio telegrafo linija. 1863 buvo vaistinė, veikė 4 keltai per Nerį. 19 a. antroje pusėje–1950 Jonava buvo valsčiaus centras. 1867 įkurta valdinė mokykla. 1871 pro Jonavą nutiestas Kauno–Liepojos geležinkelis. 1893 buvo pastatyta cerkvė.
19 a. pabaigoje tapo svarbiu vežimų ir baldų gamybos centru (1932 veikė 45 dirbtuvės), buvo 2 acto ir 2 žvakių gamyklos, 3 spirito varyklos, 2 vandens malūnai, 2 plytinės, kalkinė. Lietuvių spaudos draudimo metais apylinkėse aktyviai veikė knygnešiai, buvo daraktorinių mokyklų. 1905 vyko dideli streikai ir demonstracijos. 1916–17 buvo apskrities centras. 1919 02 07 ties Jonava įvyko vienos pirmųjų Lietuvos savanorių kautynių su Raudonosios armijos daliniais. 1922 pastatytas degtukų fabrikas Uran. 1923 Jonava gavo miesto teises.
Vien tik 1941 06 14 iš Jonavos geležinkelio stoties (ji buvo Kauno miesto ir apskrities tremtinių ešelonų formavimo vieta) į tremtį išvežta daugiau kaip 100 žmonių. 1941 vokiečių okupacinės valdžios įsakymu sušaudyta apie 2000 Jonavos gyventojų, daugiausia žydų. Per II pasaulinio karo kovas (ypač 1941 06) sugriauta apie 70 % pastatų. Po karo apylinkėse veikė Vyčio ir Didžiosios Kovos apygardų Lietuvos partizanai. Jonavos gyventojai sovietų valdžios tremti 1945, 1948, 1951.
1950–62 ir nuo 1965 Jonava – rajono centras. Sovietų okupacijos metais Jonavoje pastatyta didelių pramonės įmonių (svarbiausia – azoto trąšų gamykla Azotas, įkurta 1965, dabar Achema), 1959–79 gyventojų padaugėjo beveik trigubai. 1996 patvirtintas Jonavos herbas. 1833 buvo 907, 1897 – 4993, 1913 – 5920, 1923 – 4115, 1959 – 5005, 1970 – 14 438, 1989 – 36 300, 2001 – 34 954, 2011 – 30 777, 2021 – 27 381 gyventojas.
Neris ties Jonava
1303
972