Jònija (Iōnia), senovėje kraštas Mažosios Azijos vakarų pakrantės vidurinėje dalyje (dabar Turkijoje). Apėmė apie 40 km pločio, 160 km ilgio pakrantės ruožą nuo Fokajos šiaurėje iki Mileto pietuose; Jonijai priklausė Chijo ir Samo salos.
Pavadinimas kilo nuo jonėnų, kurie apie 1050 pr. Kr. kolonizavo meonų ir karų genčių gyvenamą Mažosios Azijos pakrantę. Svarbiausi poliai: Miletas, Miuntas, Chijas, Prienė, Efesas, Kolofonas, Lebedas, Tėjas, Klazomenai, Fokaja, Eritrai, Smirna. Nuo 600 pr. Kr. Jonija priklausė Lidijos karalystei, nuo 546 pr. Kr. – Persijai. 500–494 pr. Kr. čia vykusį jonėnų sukilimą persai nuslopino; kilo graikų–persų karai. Nuo 133 pr. Kr. Jonija priklausė romėnų Azijos provincijai.