jòninė derm (pagal sen. graikų jonėnų genties pavadinimą), septynialaipsnė (heptatoninė) muzikos dermė. Garsaeilio pavyzdys: c‑d‑e‑f‑g‑a‑h‑c (alteruotų garsų nėra, pustoniai tarp III ir IV, VII ir I laipsnių). Nuo natūraliojo mažoro, pagrįsto tokiu pat garsaeiliu, skiriasi didesniu dermės laipsnių savarankiškumu (mažesnė priklausomybė nuo tonikos, VII laipsnis neturi mažorui būdingo veržlumo į I laipsnį) ir melodijų intonacine sandara (vyrauja ne trigarsinės, bet trichordinės, kvartų-kvintų intonacijos), todėl joninės dermės melodijos yra itin šviesaus, ramaus pobūdžio.
Joninė dermė minima antikos muzikos teorijos sistemoje, tik čia jos garsaeilis tiksliai nenustatytas. Viduramžių bažnytinių dermių sistemai (joninė dermė – vienuoliktoji dermė) priskiriama nuo 16 amžiaus. Joninė dermė paplitusi įvairių Europos tautų liaudies muzikoje, dažna monodinėse lietuvių liaudies dainų melodijose ir jas vartojančių lietuvių kompozitorių kūryboje.
2309