jonizãcija, teigiamųjų jonų ir laisvųjų elektronų susidarymas iš neutraliųjų atomų ir molekulių. Gali būti elementarusis vyksmas (atomo, molekulės jonizacija) arba tokių vyksmų visuma (dujų, skysčio, kietojo kūno jonizacija). Neutralus nesužadintas atomas (ar molekulė) jonizuojasi suteikus jam jonizacijos energiją, kurios reikia elektronui išplėšti iš pagrindinės atomo (molekulės) energinės būsenos. Skaitine verte jonizacijos energija lygi jonizacijos potencialui (jonizacijos energijos ir elektrono krūvio santykis). Tam tikromis sąlygomis jonizacija gali vykti, kai jonizuojančiųjų dalelių ar fotonų energija mažesnė už jonizacijos energiją: gavę pirmąjį energijos impulsą atomai (molekulės) pereina į sužadintąją būseną ir yra jonizuojami kitais impulsais, kurių energija didesnė už jonizacijos ir sužadinimo energijos skirtumą arba lygi jam (jonizacija vyksta pakopomis). Jonizacijos energija didėja didėjant cheminio elemento atominiam skaičiui (periodinės elementų sistemos perioduose einant iš kairės į dešinę), pvz., mažiausia yra cezio energija (3,89 eV), didžiausia – helio (24,6 eV). Skiriama smūginė (susiduriančių dalelių energija didesnė už jonizacijos energiją arba lygi jai), šiluminė (dažniausiai vyksta aukštoje temperatūroje, dalelių šiluminio judėjimo kinetinė energija didesnė už jonizacijos energiją) jonizacija, fotojonizacija (vyksta stipriame elektriniame lauke, siekiančiame 105–106 V/m). Didelio jonizacijos laipsnio dujos sudaro plazmą. Jonizacija svarbi gamtoje ir žmonių veikloje. Dėl viršutinio atmosferos sluoksnio fotojonizacijos (jonosfera) kyla įvairių atmosferos reiškinių, jonizuotais kanalais vyksta atmosferos elektros išlydžiai (atmosferos elektra). Jonizacija naudojama technologiniuose procesuose (pvz., lankiniame suvirinime), įvairiuose prietaisuose (autoemisiniuose elektroniniuose ir joniniuose mikroskopuose, elektroninėse lempose, kai kuriuose šviesos šaltiniuose).
2509