jonų pernaša
jònų pérnaša, jonų perėjimas per gyvųjų organizmų ląstelių biologines membranas. Jonai pernešami per membraną pasyviai ir aktyviai. Pasyviajai jonų pernašai energijos nereikia, aktyviajai jonų pernašai naudojama energija. Pasyvioji jonų pernaša vyksta difuzijos ir palengvintosios pernašos būdu. Difuzijos metu jonai ir molekulės juda jų koncentracijos tirpalo ir elektrinio lauko gradiento mažėjimo kryptimi, kol pasiskirsto vienodai. Palengvintosios pernašos metu jonus perneša baltymai nešikliai padėdami jiems prasiskverbti į mažesnės koncentracijos tirpalą. Aktyviosios jonų pernašos atveju jonai pernešami iš mažesnės koncentracijos tirpalo į didesnės koncentracijos tirpalą. Šiai pernašai reikia baltymų nešiklių ir energijos. Baltymai, dalyvaujantys aktyviojoje jonų pernašoje, vadinami jonų siurbliais. Visoms, ypač nervų ir raumenų, ląstelėms svarbus natrio ir kalio jonų siurblys. Baltymas nešiklis, naudodamas adenozintrifosfato (ATP) energiją, išneša iš ląstelės natrio jonus (Na+), o į ląstelę perneša kalio jonus (K+). Baltymas nešiklis, veikiantis kaip fermentas, skaido ATP; atskirta fosfatinė grupė prisijungia prie baltymo nešiklio; prisijungus fosfatinei grupei baltymo nešiklio forma keičiasi; nefosforilintas baltymas prisijungia natrio jonus, fosforilintas – kalio. Taip pakitusios formos baltymas ląstelės viduje atpalaiduoja kalio jonus. Kai energijos šaltinis yra ATP, baltymai nešikliai vadinami adenozintrifosfatazėmis. Jie veikia ir kaip fermentai, ir kaip jonų siurbliai. Jonų pernaša svarbi visų gyvųjų organizmų gyvybinei veiklai. Ji garantuoja pagrindinių jonų optimalią koncentraciją ląstelėje.
2544