Kiškà Jonušas 1586 1654 01 13Krivyčiai (Ašmenos apskr.), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas. Iš Kiškų. Stanislovo Kiškos (m. 1617) sūnus. Stanislovo Kiškos, Mikalojaus Kiškos ir Kristupo Kiškos brolis. Studijuodamas Vilniaus universitete iš kalvinizmo perėjo į katalikybę. Su 16 raitelių būriu 1604 dalyvavo didžiojo etmono J. K. Chodkevičiaus vadovaujamame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės žygyje į Livoniją, per karą su Švedijos kariuomene pasižymėjo 1605 Salaspilio mūšyje, 1609 – Baltakmenio ir Parnavos (visos gyvenvietės Latvijoje) mūšiuose; už nuopelnus Abiejų Tautų Respublikos valdovo Zigmanto Vazos 1610 paskirtas Pärnu seniūnu.
Jonušas Kiška
Dalyvavo ir 1609–1618 Abiejų Tautų Respublikos kare su Rusija: 1611 Smolensko tvirtovės apgultyje, su J. K. Chodkevičiaus vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomene žygiavo į Maskvą; už tai valdovo 1621 paskirtas Polocko vaivada. 1622 su 200 karių dalyvavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmono K. Radvilos vadovaujamoje Jelgavos apgultyje (švedai pasidavė).
1620 Salose (Ašmenos apskr.) pastatydino evangelikų reformatų Šv. Kryžiaus Pakylėjimo bažnyčią. Nuo 1624 studijavo Paduvos universitete. Nuo 1635 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko, nuo 1646 didysis etmonas. Buvo vedęs kunigaikštytę Kristiną Druckaitę‑Sakalinskaitę.
84