Jonušas Tiškevičius-Skuminas (Conrado Götkeʼs 1642 raižinys iš knygos Gistoryja bielaruskaj knigi t. 1 Minskas 2009)
Tiškẽvičius‑Skùminas Jonušas apie 1572 1642 10 24Vilnius (palaidotas Vilniaus Švenčiausiosios Trejybės bažnyčios koplyčioje), 17 a. pirmos pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas. T. Tiškevičiaus sūnus. Studijavo Heidelbergo, Paduvos universitetuose. Su tėvu tapo unitais ir buvo aktyvus Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių unijos šalininkas. Breslaujos, Jurbarko, Naugarduko seniūnas. Nuo 1607 buvo didžiojo kunigaikščio kanceliarijos didysis raštininkas, nuo 1621 Mstislavlio, nuo 1626 Trakų, nuo 1640 Vilniaus vaivada. Per 1600–29 karą dėl Livonijos su švedais kovėsi prie Joniškio, Jelgavos; 1624–25 buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės–Švedijos derybų komisaras (apie tai lenkų kalba rašė dienoraštį; išspausdintas 1625). Dėl Smolensko (1632 antra pusė–1634 pradžia) kariavo su Rusija, dėl Chotino (1621; per 1620–21 Abiejų Tautų Respublikos karą su Turkija ir jos vasalu Krymo chanatu pulta turkų Chotino tvirtovė Dniestro dešiniajame krante) – su turkais (su savo lėšomis samdytu pulku). Turėjo didžiulę biblioteką (vertinamą apie 30 000 auksinų). Palaidotas jo lėšomis pastatytoje Vilniaus Švenčiausiosios Trejybės bažnyčios koplyčioje.
415