Jordanijos ūkis
Jordãnijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Jordanija – ekonomiškai silpna valstybė, priklausoma nuo užsienio valstybių finansinės paramos. Ūkio svarbiausios šakos – bankininkystė, turizmas, fosforitų gavyba ir eksportas.
2003 BVP sudarė 9,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 23,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 1800 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 4300 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). Užsienio skola 8,2 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2002).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Jordanijos BVP sudarė 45,244 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, BVP pagal perkamosios galios paritetą – 112,446 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, BVP dalis vienam gyventojui – 4405,8 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio, BVP dalis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą buvo 10 952 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai. Jordanijos BVP struktūra – diagramoje.
https://s.vle.lt/diagramos/213.html
Pramonė
Kasama daugiausia fosforitai (ar Russaifoje, al Hasoje, al Akabos įlankos pakrantėje), taip pat kalio, akmens druskos, gipsas (Negyvosios jūros pakrantėje), klintis, marmuras, dolomitas, kaolinas, kvarcinis smėlis; nedideliais kiekiais gaunama nafta (Hamzės telkinys, al Azrako apylinkėse), gamtinės dujos (Rišos telkinys, Irako pasienyje). Jordanijos naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje.
1
saulės elektrinė Maʼane (pradėjo veikti 2016)
Elektrinių galia 1,7 gigavato (2003). 2001 pagaminta 7,1 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. 99,7 % elektros energijos gamina šiluminės elektrinės, iš jų apie 90 % – kūrenamos nafta, apie 10 % – kūrenamos gamtinėmis dujomis (2001); didžiausios – al Akabos (galia 650 megavatų), az Zarkos (400 megavatų) ir ar Rišos. Apdirbamoji pramonė (apie 12 % visų dirbančiųjų) sukuria 14,1 % BVP (2001); jos svarbiausios šakos – maisto ir gėrimų, chemijos (fosforo, kalio trąšų, farmacijos) pramonė, importinės naftos perdirbimas (az Zarkoje). Veikia statybinių medžiagų (daugiausia cemento) gamybos, tekstilės, siuvimo, odos ir metalo apdirbimo įmonės. Dauguma apdirbamosios pramonės įmonių yra Amane ir jo apylinkėse. Jordanijos apdirbamosios pramonės svarbiausi rodikliai – 2 lentelėje.
2
Bioprodukcinis ūkis
Dirbamoji žemė užima apie 3 % Jordanijos teritorijos (apie 750 kvadratinių kilometrų jos drėkinama, 1998). Žemės ūkio rajonas – Jordano upės slėnis. Svarbiausi maistiniai augalai – kviečiai, miežiai ir kukurūzai (derlius priklauso nuo kritulių kiekio). Dirbtinai drėkinamose žemėse auginama citrusiniai ir pupiniai augalai, daržovės (daugiausia pomidorai, agurkai), arbūzai, melionai, bananai, alyvmedžiai, vynmedžiai. Jordanijos augalininkystės produkcija – 3 lentelėje. Gyvulininkystė ekstensyvi; daugiausia veisiama avys ir ožkos, taip pat galvijai, kupranugariai, asilai, mulai, arkliai. Paukštininkystė. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje. Bioprodukcinis ūkis tenkina apie 25 % Jordanijos maisto poreikių.
šiltnamyje auginamos daržovės
3
4
5
Turizmas
Turizmas yra sparčiai besiplėtojanti Jordanijos ūkio šaka. 2001 Jordaniją aplankė apie 2,4 mln. užsienio turistų (iš jų apie 1,5 mln. – piligrimai, keliaujantys į Saudo Arabiją); daugiausia atvyksta iš arabų šalių. Pajamos iš turizmo 2001 sudarė 496,1 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Labiausiai turistų lankoma Petra (pasaulio paveldo vertybė), Amanas, pilys ir tvirtovės (Kuseir Amros pilis – pasaulio paveldo vertybė), Nebojo kalnas, nuo kurio Mozė prieš mirtį apžvelgė Pažadėtąją žemę (numanoma Mozės mirties vieta), Madaba (Švento Jurgio bažnyčioje yra 6 a. mozaika – seniausias išlikęs Palestinos žemėlapis), Akabos įlankos ir Negyvosios jūros paplūdimiai, dykumos.
Petra
Transportas
Amano karalienės Alia tarptautinis oro uostas
Automobilių kelių yra 7245 kilometrai (2002; visi su kieta danga). Geležinkelių 505 kilometrai (2002; vežami daugiausia fosforitai). Svarbiausias geležinkelis: Damaskas (Sirija)–Amanas–al Akaba. Amano, al Akabos tarptautiniai oro uostai. Vienintelis al Akabos jūrų uostas; krovinių apyvarta 12,6 mln. tonų (2001; daugiausia išvežama fosforitai, įvežama nafta). 2001 buvo įregistruota 10 jūrų laivų; prekybinio laivyno tonažas 42 100 bruto tonų. 2003 buvo 743 kilometrai naftotiekių; jie jungia Jordaniją su Iraku, Izraeliu ir Saudo Arabija. Tabos (Egiptas)–al Akabos dujotiekis (atidarytas 2003).
Bankai
2005 šalies bankų sistemą sudarė Jordanijos centrinis bankas (įkurtas 1964, būstinė Amane), 14 universaliųjų komercinių (iš jų – 5 užsienio bankų skyriai ar antriniai bankai), 2 vadinamieji islamo (islamiškoji bankininkystė), 5 investiciniai, 1 pramonės plėtros bankas ir 3 specializuotos kredito institucijos (teikia paskolas žemės ūkiui, pramonei, kaimo plėtrai). Didžiausias – Arabų bankas (įkurtas 1930, būstinė Amane, jam tenka apie 60 % šalies bankų sistemos aktyvų). Jordanijos piniginis vienetas – Jordanijos dinaras, lygus 10 piastrų arba 1000 filių (iki 1993 – 10 dirhamų arba 1000 filių), įvestas vietoj Palestinos svaro. Amano vertybinių popierių birža (įkurta 1978, iki 1997 – Amano finansų rinka).
Užsienio prekyba
Jordanijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2002)
Jordanijos užsienio prekybos balansas neigiamas. 2003 eksportuota prekių už 2,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 4,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama fosforitai ir kalio druska (15,2 % Jordanijos eksporto, 2002), farmacijos gaminiai, trąšos, daržovės, vaisiai. Daugiausia importuojama pramonės gaminiai, mašinos ir transporto priemonės, maisto produktai ir gyvuliai, nafta (daugiau kaip 90 % importuojama iš Irako) ir jos produktai.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2002 į Jordaniją eksportavo prekių už 0,2 mln. litų, importavo iš Jordanijos už 0,8 mln. litų.
2018, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuva į Jordaniją eksportavo prekių už 9,119 mln. eurų, iš Jordanijos importavo prekių už 24,5 tūkst. eurų.
Jordanijos BVP struktūra (2001)
799
2271
-Jordanijos pramonė; -Jordanijos žemės ūkis; -turizmas Jordanijoje; -Jordanijos transportas; -Jordanijos bankai; -Jordanijos užsienio prekyba; -Jordanijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Jordanijos konstitucinė santvarka
Jordanijos partijos ir profsąjungos