Jòrkai (York, House of York), Anglijos karališkoji giminė. Plantagenetų giminės atšaka. Pradininku laikomas karaliaus Eduardo III (1327–77) penktasis sūnus Edmundas iš Langley, kuriam 1385 buvo suteiktas Jorko kunigaikščio titulas. Edmundo sūnaus Eduardo sūnėnas Jorko kunigaikštis Ričardas Jorkietis (jo motina buvo Eduardo III antrojo sūnaus Lionelio įpėdinė) pirmasis iš Jorkų pareiškė pretenzijas į sostą. Tam pritarė Parlamentas, neprieštaravo tuomet valdęs psichikos liga sergantis karalius Henrikas VI iš Lankasterių giminės (kita Plantagenetų giminės atšaka), bet pasipriešino karalienė Margarita Anžu, norėjusi, kad karaliumi taptų jos sūnus Velso princas Eduardas. Kilo Baltosios ir Raudonosios rožių karas (1455–85; Jorkų herbe buvo balta, Lankasterių – raudona rožė). Jorko kunigaikštis Ričardas paskelbtas lordu protektoriumi (karaliaus regentu) ir sosto įpėdiniu, bet 1460 žuvo Wakefieldo mūšyje.
Pirmuoju Jorkų dinastijos karaliumi tapo Jorko kunigaikščio Ričardo sūnus Eduardas IV, kuris 1461 nuvertė Henriką VI. Iki 1471 iškiliausi Lankasteriai žuvo, jų svarbiausi patarėjai nuėjo tarnauti Eduardui IV. 1483 mirus Eduardui IV sostą paveldėjo jo mažametis sūnus Eduardas (karalius Eduardas V). Regentu paskirtas Eduardo IV jaunesnysis brolis Ričardas netrukus jaunąjį karalių ir jaunesnįjį jo brolį įkalino (vėliau, manoma, nužudė) Londono Toweryje ir 1483 06 pasiskelbė karaliumi Ričardu III.
Sosto uzurpavimas Jorkų dinastiją pražudė: tokio žingsnio nepripažinę Eduardo IV dvariškiai sutiko karaliumi pripažinti Lankasterių kandidatą Richmondo erlą Henriką Tiudorą, jei jis ves Eduardo IV dukterį Elžbietą. 1485 08 Boswortho mūšyje su Lankasteriais Ričardas III žuvo. Sostas atiteko Henrikui Tiudorui (karalius Henrikas VII).
Tarp paskutinių Jorkų pažymėtini Ričardo III įpėdiniai Safolko kunigaikštis Edmundas Pole’is ir Devono erlas Henris Courtenay (vadinamieji Baltieji Jorkai), kuriuos įsakė suimti ir nužudyti paranojiškai įtarus karalius Henrikas VIII.