jorùbai, Afrikos tauta. Gyvena daugiausia Nigerijoje, dar gyvena Benine. Iš viso 21 amžiaus pradžioje buvo apie 28,8 mln. jorubų. Kaba jorubų kalba. Maždaug pusė išpažįsta krikščionybę (protestantai, anglikonai, baptistai, metodistai), kiti – musulmonai sunitai. Yra išlikę tradicinių tikėjimų (gamtos jėgų ir protėvių garbinimas) išpažinėjų.
Gyvensena
Pagrindiniai verslai – lydiminė žemdirbystė (dioskorėjos, kukurūzai, maniokai, bananai, įvairios daržovės, arachiai, soros), pakrantės zonoje – žvejyba. Tradiciniai amatai: kalvystė, puodininkystė, audimas, pynimas. Išlikęs darbo pasidalijimas pagal lytį ir amžių.
Išliko kalendorinės šventės, karnavalai, įvairūs gyvenimo ciklo ritualai. Gausus folkloras.
Istorija
Jorubų etnogenezė nelabai aiški. Vienų tyrėjų manymu, jorubai atsikraustė iš Egipto ar Azijos, kitų – nuo Nigerio upės aukštupio. Viduramžiais ir vėliau jorubai buvo sukūrę ankstyvųjų valstybinių junginių (galingiausias – Ojo – sukurtas 15 amžiuje, klestėjo 17–19 amžiuje). Iki 20 amžiaus antros pusės susiformavo jorubų inteligentija. Jorubai laikomi viena labiausiai išsilavinusių etninių Nigerijos grupių (daugelis Nigerijos mokslininkų yra jorubai). 21 amžiaus pradžioje sustiprėjo jorubų judėjimas dėl nacionalinės valstybės įkūrimo.
2526