jorùbų miẽstai-valstýbės, senosios valstybės, maždaug 11–19 a. gyvavusios Vakarų Afrikoje, dabartinės Nigerijos pietvakarių dalyje, Benine ir Toge. Pirmo tūkstantmečio pabaigoje–antro tūkstantmečio pradžioje šias valstybes įkūrė iš šiaurės rytų migruojantys jorubai. Jorubų miestai‑valstybės apėmė nedidelę teritoriją, kurios karinis, religinis ir politinis centras buvo miestas. Svarbiausi: Ifė, Oyo, Ilorinas, Ilesha, Ijebu.
Viena didžiausių ir seniausių buvo Ifė – jorubų religinis (pasak legendos, čia gyveno dievas valdovas ir jorubų protėvis Oduduva) bei nominalus politinis centras. Ifei nusilpus jorubų miestų‑valstybių politiniu centru 17 a. tapo Oyo – gerai organizuotą kariuomenę turinti galingiausia jorubų valstybė. 13–16 a. miestai‑valstybės klestėjo – plėtojosi amatai, prekyba, menas.
18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje dėl tarpusavio karų, Dahomėjos ir fulbių puldinėjimų jos nusilpo. 19 a. viduryje jorubių miestų‑valstybių užkariavimą pradėjo britai. Nuo 1914 ši teritorija priklausė britų Nigerijos kolonijai ir protektoratui.