Echegaray y Eizaguirre José (Chosė Ečegarãjus i Eisagỹrė) 1832 04 19Madridas 1916 09 16Madridas, ispanų dramaturgas. Ispanijos karališkosios akademijos narys (1883). 1854 baigęs Madrido aukštąją technikos mokyklą iki 1868 joje dėstė matematiką ir fiziką. Parašė matematikos darbų. Vėliau studijavo filosofiją, politinę ekonomiką, literatūrą. Reiškėsi politinėje veikloje; kovojo už sąžinės laisvę, buvo reformų šalininkas. 1868–74 darbo ir finansų ministras; jo rūpesčiu įkurtas Ispanijos nacionalinis bankas.
José Echegaray y Eizaguirre
Parašė apie 60 pjesių (beveik pusė jų eiliuotos), eilėraščių, prozos kūrinių. Pirmieji kūriniai – neoromantinės dramos (Keršytojo žmona / La esposa del vengador 1874, Mirties glėbyje / El en seno de la muerte 1879). Buitinėje pjesėse Beprotybė ar šventumas (O locura o santidad 1877), Didysis sąvadautojas (El gran galeoto 1881), Apvalanti dėmė (Mancha que limpia), Don Žuano sūnus (El hijo de Don Juan, abi 1892), Gebėjimas suvilioti (A fuerza de arrastrarse 1909) gvildeno etinius konfliktus, kėlė sutuoktinių ištikimybės, riteriškumo ir garbės problemas. Pjesėms būdinga retorika, melodramiškumas, A. Dumas (sūnaus), H. Südermanno, H. Ibseno įtaka; jos padarė poveikį ispanų teatrui, buvo statomos Vakarų Europos teatruose.
Apdovanojimai
Nobelio literatūros premija (1904, su F. Mistraliu).
2440