Głowacki Jósef Hilary (Juozapas Hiliaras Glovãckis) 1789 01 14 ar 1789Minskas 1858 12 21Varšuva, Lietuvos scenografas, tapytojas, grafikas. A. Głowackio sūnus. Mokėsi pas tėvą Minske. Nuo 1805 studijavo Vilniaus universitete (J. Rustemo mokinys), 1811 čia įgijo menų kandidato laipsnį. 1808–25 Vilniuje dirbo teatro dailininku. 1821–25 dėstė Vilniaus universitete, 1823–26 vadovavo Vilniaus universiteto litografijos spaustuvėms. Nuo 1826 gyveno Varšuvoje.
Kūryba
Apipavidalino teatro spektaklių Vilniuje (1808–1825) ir Varšuvoje (G. Rossini Italė Alžyre 1826, G. Verdi Makbetas 1849). Sienų tapyba dekoravo Vilniaus universiteto Kolonų salę (1818), L. M. Paco rūmus (1826), teatro Rozmaitości interjerą (1848, su A. Sacchetti; abu Varšuvoje).
Nutapė religinės ir mitologinės tematikos kompozicijų (Šv. Morkus 1815, šv. Petro ir šv. Povilo atvaizdai Vilniaus katedroje, Švč. Trejybė 1847–48), altoriaus paveikslų (Šv. Stanislovas Kostka Šv. Karolio Baromiejaus bažnyčioje Upytėje, Panevėžio apskritis, apie 1844), portretų (Autoportretas, Žmonos portretas), vedutų (Dublino, Londono vaizdai, abu 1842). Sukūrė romantizmo bruožų turinčių litografijų (Prof. Lauryno Gucevičiaus portretas 1823, M. Koperniko portretas 1826, Šv. Onos bažnyčia Vilniuje, apie 1823–26), iliustracijų (J. Chodzkos Boreikos Jonas iš Svisločės… 1823, A. A. A. Platerio Išlikusių senovės Lenkijos paminklų vaizdai / Widoki pozostałych pomników starożytney Polski 1826, W. Szymanowskio Paryžietiškų karikatūrų albumas / Album karykatur paryzkich 1840).
J. H. Głowacki. Lauryno Gucevičiaus portretas (litografija, 1823, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
2704
J. H. Głowacki. Vielopolskių rūmai (litografija, 19 a. antra pusė, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)