Josef Pekař

Pekař Josef (Josefas Pèkaržas) 1870 04 12Malý Rohozec 1937 01 23Praha, čekų istorikas. Čekijos mokslų akademijos narys (1916). 1897–1918 vienas žurnalo Český časopis historický leidėjų, nuo 1918 – vyriausiasis redaktorius. Nuo 1901 Prahos universiteto profesorius, 1931–32 rektorius. J. Gollo mokinys. Pozityvistas, vienas šiuolaikinės čekų istoriografijos pradininkų. Tyrė daugiausia Čekijos vidurinių amžių, husitizmo, Trisdešimties metų karo, I pasaulinio karo istoriją. Neigė T. G. Masaryko koncepciją, kad Čekijos istorija buvo pastangos įkūnyti J. Huso mokymu pagrįstą protestantiškąjį idealą, o katalikybė buvusi čekų tautai svetima, po 1620 Baltojo kalno mūšio prievarta primesta kontrreformacijos ir Habsburgų. Pabrėžė katalikybės įtaką čekų tautinės tapatybės formavimuisi, bajorijos reikšmę čekų tautinio atgimimo sąjūdžiui. Svarbiausi veikalai: Wallensteino sąmokslo istorija (Dějiny valdštejnského spiknuti 1895), Seniausia čekų kronika (Nejstarší kronika česká 1903), Baltasis kalnas (Bílá hora 1921), Pasaulinis karas (Světová válka 1921), Žižka ir jo laikotarpis (Žižka a jeho doba 4 tomai 1927–33), Šventasis Vaclovas (Svatý Václav 1929), Apie Čekijos istorijos prasmę (O smyslu českých dějin 1929).