Josep Pfitzner

Pfitzner Josep (Jozepas Pfcneris) 1901 03 24Petrovice prie Krnovo (Čekija) 1945 09 06Praha, čekų kilmės vokiečių istorikas. Sudetų vokietis. Baigęs Vokiečių universitetą Prahoje nuo 1930 jame dėstė Rytų Europos istoriją; profesorius (1930). 1938 05 tapo pronacistinės Sudetų vokiečių partijos skyriaus Prahoje pirmininku. 1939 03 15 nacių Vokietijai okupavus Čekiją, buvo paskirtas Prahos viceburmistru; konfliktavo su burmistru čeku O. Klapka (1944 pakartas). 1939 04 oficialiai įstojo į Vokietijos nacionalsocialistų partiją ir į SA; suteiktas štandartenfiurerio laipsnis. Deportavo Prahos žydus į koncentracijos stovyklas Lenkijoje. II pasauliniam karui baigiantis buvo suimtas. Ypatingojo Prahos liaudies (sukilėlių) teismo nuteistas mirti; pakartas Prahos aikštėje. Parašė keliolika knygų, studijų. Knygoje Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas kaip politikas (Großfürst Witold von Litauen als Staatsmann 1930; lietuvių kalba 1930 ²1989) iškėlė šį lietuvių valdovą kaip įžymią asmenybę, talentingą karvedį. Dar labiau J. Pfitzneris išpopuliarino Vytautą Vakarų Europoje kolektyviniame 4 tomų veikale Žmonės, kurie lėmė istoriją (Menschen die Geschichte machten 1934). J. Pfitzneris žymiai objektyvesnis nei kiti apie Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą rašiusieji kitų šalių istorikai. Kiti žymesni veikalai: Sudetų vokiečių istorija (Sudetendeutsche Geschichte 1935 ²1937), Sudetų vokiečių vieningas judėjimas (Sudetendeutsche Einheitsbewegung 1937), Sudetų vokiškumas (Das Sudetendeuschtum (1938 ²1940), Imperatorius Karolis IV (Kaiser Karl IV 1938), Prahos tūkstantmetis (Das tausendjährige Prag 1940 ³1943).

415