Fouché Joseph (Žozefas Fuš) 1758 05 21Le Pellerin (prie Nantes’o) 1820 12 25Triestas, Prancūzijos valstybės veikėjas. Iki 1791 oratoriečių (neįšventintų dvasininkų kongregacija) kunigas. Kunigaikštis (nuo 1809). Nuo 1791 Nantes’o jakobinų klubo pirmininkas. 1792 Konvento deputatas; iš pradžių rėmė žirondistus, vėliau – montanjarus; kaip Konvento komisaras organizavo terorą sukilimo apimtoje Vendée ir Lione. Vienas aršiausių dechristianizacijos vykdytojų. Dėl kraštutinių pažiūrų dažnai nesutarė su M. Robespierre’u, pritarė jo nuvertimui (1794 07).
Direktorijos laikotarpiu (1795–99) J. Fouché vėl laikėsi jakobiniškų pažiūrų. Rėmė Napoleono Bonaparto Briumero aštuonioliktosios perversmą (1799 11). 1799–1810 ir 1815 policijos ministras; vienas sėkmingiausių slaptosios policijos kūrėjų. Napoleono I atstatydintas dėl ryšių su rojalistais ir Didžiąja Britanija. Vadinamuoju 100 dienų laikotarpiu (1815) vidaus reikalų ir policijos ministras. Dėl gerų santykių su Liudviku XVIII po Waterloo mūšio (1815) vėl paskirtas vidaus reikalų ministru, tačiau spaudžiant ultrarojalistams greitai atsistatydino. 1815 pasiuntinys Saksonijoje; paskelbus dekretą dėl karalžudžių pašalintas iš valstybės tarnybos ir ištremtas.