de Lagrange Joseph Louis (Žozefas Lui de Lagránžas), tikr. Lagrangia Giuseppe Luigi 1736 01 25Turinas 1813 04 10Paryžius, prancūzų matematikas, mechanikas. Berlyno mokslų akademijos (1756), Paryžiaus mokslų akademijos (1772), Edinburgo karališkosios draugijos (1790), Londono karališkosios draugijos (1806) narys.
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
Matematikos mokėsi savarankiškai. Dėstė Turino karališkojoje mokykloje; profesorius (1755). 1766–87 Berlyno mokslų akademijos prezidentas. Nuo 1795 dėstė Aukštojoje normalinėje mokykloje Paryžiuje.
Mokslinė veikla
Tyrimų svarbiausios sritys: variacinis skaičiavimas, mechanika, matematinė analizė, diferencialinės lygtys, skaičių teorija, tikimybių teorija, astronomija. Matematinėje analizėje naudojama funkcijos f(x), intervale (a, b) turinčios (n + 1)‑ąją išvestinę, Tayloro eilutės liekamojo nario Lagrange’o formulė, baigtinių pokyčių formulė, Lagrange’o daugiklių metodas. Skaičių teorijoje 1770 įrodė teoremą, pagal kurią kiekvienas natūralusis skaičius yra keturių kvadratų suma. Tyrė planetų ir kometų orbitas, Saulės sistemos stabilumą.
Joseph Louis de Lagrange
Knygos
Svarbiausias veikalas – Analizinė mechanika (Mécanique analytique 1788), kuriame remdamasis bendrosiomis judėjimo lygtimis (Lagrange’o lygtys) pateikė klasikinės mechanikos aksiomatiką.
Apdovanojimai
Prancūzijos Garbės legiono ordinas (1808).
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 1006 ir krateris Mėnulyje.