Josiah Royce
Royce Josiah (Džosaja Ròisas) 1855 11 20Grass Valley (Kalifornijos valstija) 1916 09 14Kembridžas (Masačusetso valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų filosofas. Žymiausias amerikietiškojo idealizmo atstovas. Dr. (1878). Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos narys (1906).
Išsilavinimas ir veikla
1871−75 studijavo Kalifornijos universitete, 1875−76 stažavo Göttingeno universitete (pas R. H. Lotzę), grįžęs į JAV studijavo Baltimorės J. Hopkinso universitete, jame 1878 įgijo daktaro laipsnį. 1878−82 dėstė Kalifornijos universitete (Berkeley), 1882−1916 – Harvardo universitete; profesorius (1882). Amerikos filosofų asociacijos prezidentas (1903).
Idėjos
Filosofinėms pažiūroms įtakos turėjo G. W. F. Hegelis, I. Kantas, J. S. Millis ir H. Spenceris. Pateikė savitą filosofinę krikščionybės sampratą. Pasak J. Royceʼo, pasaulis yra dvasinės prigimties, nes kitaip jis būtų nepažinus − neegzistuoja to, ko nebūtų įmanoma rasti mintyse. Išorinis pasaulis yra ne individo priešybė, bet mūsų vaizdinių visuma. J. Royceʼas manė, kad turi egzistuoti visuotinis Aš, tam tikra absoliuti, visa žinanti dvasia, sudaryta iš visų individų. Ši dvasia garantuoja sąvokų prasmingumą, žino visas tiesas ir galimas klaidas. Individualus žinojimas yra visuotinės dvasios žinojimo interpretavimas. Anot J. Royceʼo, jo metafizinė sistema asmenybei pateikia dorovinius orientyrus – lojalumo, pasiaukojimo bendruomenei ir jos interesams moralinę idėją. Nagrinėdamas religijos filosofijos klausimus pabrėžė bažnyčios kaip bendruomenės, o ne individo reikšmę.
Josiah Royce (apie 1910)
Veikalai
Pagrindiniai veikalai: Religinis filosofijos aspektas (The Religious Aspect of Philosophy 1885), Šiuolaikinės filosofijos dvasia (The Spirit of Modern Philosophy 1892), Dievo koncepcija (The Conception of God 1897), Gėrio ir blogio tyrinėjimai (Studies of Good and Evil 1898), Nemirtingumo koncepcija (The Conception of Immortality 1900), Pasaulis ir individas (The World and the Individual 2 t. 1900−01), Psichologijos kontūrai (Outlines of Psychology 1903), Lojalumo filosofija (The Philosophy of Loyalty 1908), Krikščionybės problema (The Problem of Christianity 1913), Šiuolaikinio idealizmo paskaitos (Lectures on Modern Idealism, išleista 1919).