Jósvainiai, miestelis Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, 10 km į pietvakarius nuo Kėdainių, prie Šušvės; seniūnijos ir parapijos centras. 1122 gyventojai (2021). Per miestelį eina Kauno–Kėdainių plentas. Neogotikinė Visų Šventųjų bažnyčia (pastatyta 1899–1903); dvibokštė, planas kryžminis. Žirgynas, medžio apdirbimo įmonės. Paštas, ambulatorija, gimnazija (iki 1946 pradinė, 1946–49 gimnazija, 1949–2015 vidurinė mokykla), jaunimo centras, socialinis ir ugdymo centras (senelių ir vaikų globos namai, vaikų darželis), kultūros namai, biblioteka. Memorialas Josvainių žemės partizanams (1989). Prie Josvainių yra Šušvės geomorfologinis draustinis.
Josvainių herbas
Istorija
14 a. buvo Josvainių pilis, valsčius. 14 a. antroje pusėje Josvainiai buvo dažnai niokojami kryžiuočių. 1486 minimas miestelis. Iki 1569 buvo didžiųjų kunigaikščių dvaras. 1529–67 Josvainiai įrašyti neprivilegijuotųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų sąraše. 1590 pastatyta medinė bažnyčia. 1595 buvo 112 sodybų. 1699 gavo Magdeburgo, 1792 – miesto teises. Labai nukentėjo per 17 a. vidurio–18 a. pradžios karus.
Nuo 19 a. pradžios veikė parapinė, nuo 1850 – valdinė pradžios mokykla. 1831 Josvainius buvo užėmę sukilėliai. 19 a. antroje pusėje–1950 buvo valsčiaus, sovietų okupacijos metais apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 19 a. pabaigoje apylinkėse draudžiamąją lietuvišką spaudą platino knygnešiai A. Kaščiukas, J. Stoškus. 1894 Josvainiai degė. 1900 buvo 50 amatininkų. 1910 atidaryta vaistinė. 1941 vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nužudyta apie 280 Josvainių gyventojų, daugiausia žydų. 1941, 1947–49 ištremti 28 Josvainių gyventojai. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės Lietuvos partizanai. 2006 patvirtintas Josvainių herbas. 1738 buvo 19, 1788 – 59 kiemai, 1833 – 278, 1841 – 545, 1897 – 1329, 1923 – 1194, 1959 – 688, 1970 – 728, 1979 – 1102, 1989 – 1392, 2001 – 1545, 2011 – 1057 gyventojai.
Josvainiai