jòtunai (sen. isl. jötnar), skandinavų mitologijoje – milžinai. Dar vadinami tursais, šerkšno tursais, troliais. Dažniausiai pasakojama ne apie atskirus milžinus, bet apie jų gentis (kildinamos iš pirmykščio dvilyčio milžino Imiro, pagimdžiusio vyrą ir moterį – šerkšno milžinų protėvius). Jotunai laikomi labai senais ir išmintingais (Odinas semiasi iš milžino Vaftrudniro išminties, prašo milžino Mimiro atsigerti iš išminties šaltinio, bet už tai turi paaukoti akį), stipriais, piktais, jie pavojingi dievams ir žmonėms, nors kartais jiems talkina. Su jotunų dukterimis dievai turi meilės ryšių (Odinas ir Gunloda), sudaro egzogamines santuokas (Frėjas ir Gerda, Njordas ir Skadė), Odino, Heimdalio ir Tiuro motinos buvusios milžinės. Jotunai gyvena pasaulio paribiuose, rytuose ir šiaurėje esančiame milžinų pasaulyje Jotunheime, ten galima nukakti per vandenį, kalnus ar skrendant oru. Mituose dažnai įkūnija įvairias gamtos jėgas (jūrų valdovas Egiras ir jo žmona Rana, vėjus gainiojantis Hresvelgas, milžinė Naktis ir jos sūnus Diena, ugnies milžinas Surtas ir kita). Siekia (Tjacis, Triumas) pagrobti kurią nors iš deivių (Iduną, Frėją) ar stebuklingus dievų atributus (Toro kūjį, auksinius Sivos plaukus, Idunos obuolius), saulę, mėnulį, kėsinasi sugriauti Asgardą ir nužudyti dievus (Hrungniras). Jotunai bijo dievus ir žmones ginančio Toro. Per ragnaroką (dievų ir pasaulio žūtį) jotunai (Hriumas, Surtas, Lokis ir jo vaikai) kausiąsi su dievais.
Vėlesnio laikotarpio skandinavų sakmėse jotunai tapatinami su troliais, dažnai yra etiologinių sakmių herojai (įvairūs kraštovaizdžio objektai esą jų veiklos rezultatas). Anglosaksų tradicijoje (senąja anglų eotenas, gigantas) siejami su praamžiais, laikomi pirmąja nenusisekusia kūrinija, kurią Dievas sunaikinęs per pasaulio tvaną.
2032
tursai; šerkšno tursai; troliai