Kraszewski Józef Ignacy (Juzefas Ignacas Krašèvskis) 1812 07 28Varšuva 1887 03 19Ženeva (perlaidotas Krokuvoje), lenkų rašytojas, istorikas, leidėjas.
Józef Ignacy Kraszewski
1829–30 Vilniaus universitete studijavo literatūrą ir istoriją. Pirmininkavo slaptai studentų Mąstytojų draugijai. Rusijos valdžios apkaltintas sukilimo rengimu 1830–32 kalintas. 1833–37 gyveno tėvų dvare Pružanų apylinkėje (netoli Bresto). Nuo 1837 gyveno Ukrainoje – Horodece, Lucke, Žitomyre. 1859–62 laikraščio Gazeta Codzienna (nuo 1861 Gazeta Polska) redaktorius Varšuvoje. Po 1863 sukilimo pasitraukė į Vokietiją, iki 1884 gyveno Dresdene. Apkaltintas šnipinėjimu ir bendradarbiavimu su Prancūzijos žvalgyba nuteistas 3,5 metų kalėti. Iš Magdeburgo kalėjimo paleistas dėl silpnos sveikatos 1885 pasitraukė į Italiją, 1886 – į Šveicariją.
Ankstyvoji kūryba
Vienas produktyviausių lenkų rašytojų, poetas, istorikas (literatūrinį palikimą sudaro apie 400 tomų). Ankstyvajai kūrybai įtakos turėjo romantikai Jeanas Paulis, L. Sterneʼas, E. T. A. Hoffmannas. Bendradarbiavo Vilniaus periodinėje spaudoje (Biruta, Linksmine, Teka Wileńska, Znicz), 1841–51 čia išleido tęstinio leidinio Athenaeum 66 tomus, buvo jo redaktorius, straipsnių autorius, vertėjas. Domėjosi Lietuvos istorija, tautosaka, lietuvių kultūriniu gyvenimu, palaikė ryšius su M. Akelaičiu, L. A. Jucevičiumi, A. J. Višteliu‑Višteliausku. Aprašė Lietuvos kultūrą, gamtą, papročius, savitoje lietuvių pasaulėžiūroje įžvelgė filosofinį pradą, bet lietuvius priskyrė slavams, iškraipė lietuvių kalbos žodžius, mitologiją pateikė neautentiškai.
Romantinė lituanistinė kūryba
Parašė istorinę monografiją Vilnius nuo jo pradžios iki 1750 m. (Wilno od początków jego do r. 1750 4 t. 1838–42, lietuvių kalba 4 t. 2015–21), knygą Polesės, Voluinės ir Lietuvos atsiminimai (Wspomnienia Polesia, Wołynia i Litwy 1840), istorinį kraštotyrinį veikalą Lietuva (Litwa 2 t. 1847–50; jame paskelbė daugiau kaip 400 lietuviškų patarlių ir priežodžių, įdėjo lietuviškų knygų sąrašą iki 1800, t. p. savo studiją apie lietuvių liaudies dainas, ji pavadinimu Lietuvių dainos lietuvių kalba išleista 1921; lietuvių kalba pavadinimu Lietuva: Senovės istorija, teisė, kalba, tikėjimas, papročiai, dainos, priežodžiai, padavimai ir t. t. 2022), knygą Vytauto Lietuva (Litwa za Witolda 1850, lietuvių kalba 1994 22012), veikalą Menas slavų kraštuose, daugiausia Lenkijoje ir ikikrikščioniškoje Lietuvoje (Sztuka u Słowian, szczególnie w Polsce i Litwie przedchrześcijańskiej 1860). Lietuvos istorinė praeitis vaizduojama ir kai kuriuose grožiniuose kūriniuose (1838 išspausdintoje poezijos rinktinėje yra eilėraščiai Birutė / Biruta, Kęstutis / Keistut, Ringailė / Ryngala, Devynios Lietuvos giminės / Dziewięć pokolień Litwy; poemą Anafielas sudaro dalys Vitolio rauda / Witolo rauda 1840, lietuvių kalba 1881–82, 1924, Mindaugas / Mindowe 1842, Vytauto kovos / Witoldowe boje 1844). Lietuvos valstybingumas ginamas, lietuvių kultūra palankiai traktuojama apysakoje Švento Mykolo bažnyčia Vilniuje (Kościoł święto Michalski w Wilnie 1833), legendinė vidurinių amžių Lietuvos istorija populiarinama apysakoje Kunigas (1882, lietuvių kalba 1887, 1908, 1958, 1994, 2003), romane Karalių motina (Matka królów 2 d. 1883, lietuvių kalba 1930, 1991) ir kituose.
Kita kūryba
Parašė 29 romanų ciklą (romanai Senas padavimas / Stara baśń 1876, Dievorūstybė / Boży gniew 1886, ir kiti) iš Lenkijos 9–18 amžių istorijos, vadinamąją saksoniškąją trilogiją (romanai Grafienė Kozel / Hrabina Cosel 1874, lietuvių kalba 1979, Briūlis / Brühl 2 t. 1875, Iš Septynerių metų karo / Z Siedmioletniej wojny 1876), valstietiškos tematikos romanų (Uliana 1843, Ostapas Bondarčiukas / Ostap Bondarczuk 1847), kūrinių apie 1863 sukilimą (apysakos Šnipas / Szpieg 1864, Maskolius / Moskal 1865), lyrikos, poemų, pjesių, istorijos ir publicistikos veikalų, literatūros tyrinėjimų, atsiminimų (knyga Nuo lopšio iki kapo / Od kolebki do mogiły 1885). Rašytojo prozai būdinga perėjimas iš romantizmo į realizmą, dokumentiškumo tendencijos. Lietuvių kalba dar išleista istorija apie Janašą Korčaką (1902), apysaka apie meistrą Tvardovskį (1908), romanai Lėlės (1994), Juodasis perliukas (1996), romanas Ada: kasdienio gyvenimo scenos ir charakteriai (2010).
Józefo Ignaco Kraszewskio suolelis (2008, skulptorius G. Maślewskis, Laisvės aikštėje Biała Podlaskoje)
J. I. Kraszewskio kūryba žadino istorinę ir tautinę lietuvių sąmonę, turėjo įtakos 19 a. pabaigos lietuvių literatūrai, paskatino J. Basanavičių įkurti mėnraštį Aušra.
1
R: Zbiór powieści 102 t. Lwów 1872–76; Powieści historyczne 29 t. Kraków–Warszawa 1879–89; Dzieła. Powieści obyczajowe Kraków 1959–88; Dzieła. Powieści historyczne Warszawa 1961–1991; Poezje wybrane Warszawa 1988. L: K. Doveika J. Kraševskio ryšiai su Lietuva ir lietuvių literatūra / Literatūra ir kalba 1962 t. 6; J. Lebedys Kraševskio lietuviškoji trilogija šimto metų perspektyvoje / J. Lebedys Lituanistikos baruose t. 1 Vilnius 1972; Lietuvių kultūros veikėjų laiškai J. I. Kraševskiui Vilnius 1992; W. Danek Józef Ignacy Kraszewski Warszawa 1976; Zdziwienia Kraszewskim Wrocław 1990; Kraszewski – pisarz współczesny Warszawa 1996.
3137