Bogusławski Józef Konstanty (Juzefas Konstantas Boguslãvskis) 1754 12 09 1819 03 14Vilnius, Lietuvos teisės filosofas, teologas, pamokslininkas. Pijoras (1771). Teologijos dr. (1788).
Išsilavinimas ir veikla
Nuo 1764 mokėsi Złoczówo (dabar Zoločivas, Lvovo sritis), 1772 – Podolíneco (Slovakija), 1773 – Rzeszówo, 1774 – Voluinės Międzyrzeczo (dabar Velyki Mežyriči, Rovno sritis), 1778–80 – Krokuvos pijorų mokyklose. 1774–75 ir 1782–83 dėstė Voluinės Międzyrzecze, 1776–77 skaitė paskaitas Varšuvos kilmingųjų kolegijoje (prigimtinę, konstitucinę ir tarptautinę teisę bei politinę ekonomiją). 1789 remiamas vyskupo I. J. Masalskio Vilniaus universitete gavo Moralės teologijos ir bažnyčios istorijos katedrą, nuo 1796 dar dėstė dogmatiką, 1803 – emeritas, 1799–1810 Moralės ir politikos mokslų fakulteto dekanas. Kanauninkas, nuo 1808 Vilniaus kapitulos narys, vėliau – prezidentas. 1785 įstojo į masonų ložę.
J. K. Bogusławskio veikalo Zycia sławnych Polakow krotko zebrane antraštinis lapas
Idėjos ir veikalai
Remdamasis J. Lockeʼo ir É. B. de Condillaco filosofija bei fiziokratų F. Quesnay ir V. R. de Mirabeau ekonomine teorija parašė teisės filosofijos veikalą Apie tobulą įstatymų leidimą, arba Apie patobulinto tautinio švietimo naudą (O Doskonałym Prawodawctwie, Czyli o pożytkach wydoskonalonych edukacyi narodowey 1786). Veikale visuomenės pažangą siejo su tobulų įstatymų leidimu, o įstatymų tobulinimo galimybę – su švietimu ir auklėjimu. Prigimtinės teisės teoriją laikė įstatymų leidimo pagrindu. Tikėjo individualių ir visuomenės interesų darna, bet pirmenybę teikė visuomenės interesams. Etinėms ir teisinėms pažiūroms būdinga utilitarizmas, epistemologinėms – sensualizmas. Parengė kalbų ir eilių rinkinį Klasikinių autorių dorovinės kalbos ir eilėraščiai (Mowy y wiersze moralne autorow klassycznych 1801), kuriame paskelbė dvi savo kalbas ir eilėraščių. Kalbose iškėlė tiesos, proto ir religijos reikšmę. Blogus įpročius ir nusikaltimus suvokė kaip proto suklydimą. Religiją laikė dorovės pagrindu. Griežtai smerkė ateizmą ir deizmą. Žmonijos laimę siejo su švietimo pažanga. Išleido Lenkijos ir Lietuvos Valstybės valdovų ir didikų biografijų rinkinį Žymių lenkų gyvenimai trumpai (Zycia sławnych Polakow krotko zebrane 1788, perleistas Vilniuje 1814). Surinko daugiau kaip 200 didikų portretų, kuriuos po savo mirties paliko Vilniaus universitetui.