Judjimo komitètas, nuo 1862 10 Lietuvõs provncijos komitètas, 1863–1864 sukilimo Lietuvoje ir Baltarusijoje rengimo bei vadovavimo politinė institucija. Veikė Vilniuje 1862 06–1863 03. Komitetą sudarė raudonųjų politinė grupuotė. Jame vyravo šios grupuotės kairioji srovė (K. Kalinauskas, B. Dluskis, Władysławas Malachowskis, Edmundas Veriha, komiteto vadovas Ludwikas Zwierzdowskis). Vadinamiesiems nuosaikiesiems (vidurinei raudonųjų srovei) komitete atstovavo Zygmuntas Czechowiczius, A. Zaleskis, N. Du Laurans’as. Pastarąjį į Lietuvą iš Varšuvos atsiuntė Nacionalinis centro komitetas, siekiantis vadovauti Judėjimo komitetui. Komiteto nariai, ypač Ludwikas Zwierzdowskis, daug nuveikė propaguodami sukilimo idėjas tarp Vilniaus gyventojų, įgulos karių.
Lietuvos provincijos komiteto naudotas antspaudas
Judėjimo komitetas vadovavosi Nacionalinio centro komiteto 1862 07 24 programa. Joje nurodoma, kad organizacijos tikslas – parengti kraštą sukilimui; skelbiama, kad visiems gyventojams suteikiama laisvė ir lygybė, gerbiamos tautų teisės. Ludwiką Zwierzdowskį 1862 10 perkėlus į Maskvą, Vilniuje sušauktame Gardino, Kauno, Minsko ir Vilniaus gubernijų sukilimą rengiančių organizacijų atstovų pasitarime Judėjimo komitetas buvo perrinktas ir pavadintas Lietuvos provincijos komitetu. Jam vadovavo K. Kalinauskas; nariai Zygmuntas Czechowiczius, Janas Koziełłas-Poklewskis, Edmundas Veriha. Netrukus į komitetą dar įėjo B. Dluskis, G. A. Bonoldi, J. Kuczewskis. Buvo sustiprinta agitacija tarp valstiečių, bežemių bajorų ir miestiečių, miesteliuose ir apskričių centruose pradėta kurti sukilimo organizacijas, kaupti ginklus. 1863 03 Lietuvos provincijos komitetą pakeitė baltųjų grupuotės vadovaujamas Lietuvos provincijų valdymo skyrius.
2938