jùdesio kiẽkis, vektorinis dydis p = mv; čia v – dalelės (kūno masės centro) slenkamojo judėjimo greitis, m – masė. Sistemos judesio kiekis lygus tą sistemą sudarančių dalių judesio kiekių sumai. Judesio kiekiu bendriausiai išreiškiama slenkamojo judėjimo pagrindinė lygtis (antrasis Newtono dėsnis; Newtono mechanikos dėsniai) dp = Fdt; čia F – kūną veikianti jėga. Lygtis tinka ir kintamosios masės kūnų (pvz., raketos), t. p. reliatyvistinės dalelės judėjimui nusakyti. Erdvėje tolydžiai pasiskirsčiusios masės, t. p. lauko judesio kiekis reiškiamas judesio kiekio erdvinio tankio g integralu erdvės srityje, kurioje yra sistema. Tolydžiai pasiskirsčiusios masės g = ρv (ρ – masės erdvinis tankis, v – vienetinio tūrio masės greitis). SI vienetas kg·m/s. Lauko g priklauso nuo lauko stiprio, pvz., elektromagnetinio lauko g = E × H/c2; čia E – elektrinio lauko stipris, H – magnetinio lauko stipris, c – šviesos greitis tuštumoje. Kai sistemos neveikia išorinės jėgos, galioja judesio kiekio tvermės dėsnis, kuris taikomas nagrinėjant kūnų susidūrimus, sklaidą ir kita. Kvantinėje mechanikoje apibrėžiamas mikrodalelės judesio kiekio operatorius =–iħ∇; čia i – menamasis vienetas, ħ = h/2π (h – Plancko konstanta), ∇ – nabla operatorius. Mechanikos pastovųjį judesio kiekį atitinka operatoriaus tikrinė vertė. Pvz., laisvos mikrodalelės, kurios būseną apibūdina judesio kiekio operatoriaus tikrinė funkcija – de Broglie’io banga su bangos vektoriumi k = p/ħ, judesio kiekis yra pastovus.
883
-impulsas