Judtos knygà, viena Senojo Testamento knygų. Katalikų Biblijoje priskiriama prie Istorinių, ekumeniniame leidime – prie Antrojo kanono knygų. Manoma, parašyta hebrajų kalba 2–1 a. prieš Kristų; išliko vertimas į graikų kalbą. Pavadinta pagrindinės veikėjos vardu; ankstyviausi ištisi nuorašai: Codex Vaticanus (4 a.,Vatikano biblioteka), Codex Sinaiticus (4 a.), Codex Alexandrinus (5 a. vidurys, abu Britų muziejuje). Juditos knygos turinys: nugalėję medus asirai pradėjo baudžiamąjį žygį į kraštus, kurie jų nepalaikė, ir apgulė Betuliją (1, 1–7, 32). Supeikusi ketinančius pasiduoti gynėjus našlė Judita, apsimetusi sąjungininke, pateko į asirų stovyklą, sužavėjo vadą Holoferną ir klastingai nukirtusi jam galvą parsinešė ją į Betuliją (8, 1–14, 10). Aptikę begalvį vado lavoną asirai bėgo, o izraelitai juos išžudė ir šventė pergalę šlovindami Juditos žygdarbį (14, 11–16, 20). Viso krašto gerbiama Judita mirė sulaukusi gilios senatvės (16, 21–25). Juditos knyga galbūt ir atspindi tam tikrus realius įvykius (4 a. prieš Kristų?), bet pagal žanrą panašesnė į midrašą – tikroviški dalykai papildomi epizodais su aliuzijomis į Izraelio istorijos įvykius: Tamara gudrauja (Pr 38), Eglonas nužudo Ehudą (Ts 3, 12–30), Dovydas kaunasi su Galijotu (1 Sam 17) ir kita. Anachronizmų ir neidentifikuojamų vietovardžių gausumu pabrėžiama simbolinė siužeto prasmė: visą kraštą (Judėją) įkūnijančios Juditos kova prieš pagonybę, grasančią tautos išlikimui ir tikrojo Dievo kultui. Judita dėl dvasinio pasipriešinimo (būdinga apokaliptiniai bruožai) krikščionybėje traktuojama kaip Švč. Mergelės Marijos provaizdis. Juditos knygos siužetais sukurta dailės (A. Mantegna, Giorgione, L. Cranachas, Tintoretto, P. Veronese, Caravaggio, A. Gentileschi, Rembrandtas, P. Smuglevičius, G. Klimtas), muzikos (A. Scarlatti, A. Vivaldi, T. A. Arne’as, A. Serovas, H. H. Parry, A. Honeggeras, S. Matthusas), literatūros (M. Marulićius, C. F. Hebbelis, E. A. Bennettas, J. Giraudoux) kūrinių, kino filmų (Judita iš Betulijos, režisierius D. W. Griffithas 1913).
L: A. Rubšys Raktas į Senąjį Testamentą d. 3 Vilnius 1996.
2919