Jùdo láiškas, viena Naujojo Testamento Apaštalų raštų knygų. Priskiriamas prie Visuotinių laiškų. Skirtas veikiausiai tarp pagonių gyvenantiems krikščionims. Parašytas ~70 m. graikų kalba Judo, apaštalo Jokūbo Jaunesniojo brolio, arba 80–90 m. jo mokymu besiremiančio nežinomo judėjų kilmės krikščionio. Seniausias Judo laiško nuorašas išlikęs 3–4 a. kodekse (Bodmerio biblioteka Ženevoje). Judo laiško turinys: prisistatymas ir pasveikinimas (1–2), raginimas ginti tikėjimą nuo prasiskverbusių bedievių (3–4), netikinčiųjų pasmerkimas (5–16), perspėjimas dėl juslėmis, o ne dvasia gyvenančiųjų (17–19), tikėjimo, maldos ir Dievo meilės padrąsinimas (20–23), baigiamoji doksologija (24–25). Vaizdinga kalba ir aistringu poleminiu stiliumi atskleidžiami kovoje už tikėjimo ir tradicijos tyrumą ankstyvųjų krikščionių tykantys pavojai: papročių palaidumas, piktžodžiavimas, bedvasis gyvenimas. Dievo bausmės už neištikimybę motyvas pabrėžiamas paralelėmis su ST įvykiais: Kaino nusikaltimas (11 – Pr 4), Sodomos ir Gomoros katastrofa (7 – Pr 19), Korės maištas (11 – Sk 16), Balaamo paklydimas (11 – Sk 22–24). Judėjų homilijoms būdingo apokaliptinio atspalvio suteikia cituojami ar parafrazuojami ST apokrifai (6. 13–15 – Henocho knyga, 7 – Naftalio testamentas, 9 – Mozės paėmimas į dangų). Judo laiško autoritetą ankstyvųjų krikščionių bendruomenėse liudija tematikos sąsajos su kitomis NT knygomis (ypač 2 Pt 2, 1–3, 3).
2919