jugendas

vaza (porcelianas, bronza, apie 1897–99, dailininkas Otto Eckmannas, pagamino Otto Schultzas)

plakatas (litografija, 1896, dailininkas Ludwigas von Zumbuschas, Berlyno valstybinių muziejų Meno leidinių biblioteka)

komplekso Hackesche Höfe Berlyne vidinio kiemo fasado fragmentas (1906, architektas Augustas Endellis)

jùgendas, jùgendo stlius (vok. Jugendstil – jaunatviškas stilius), 19 a. pabaigoje Vokietijoje susiklosčiusi moderno pakraipa. Pavadinimas kilo iš 1896–1914 Miunchene leisto žurnalo Jugend. Vienas svarbiausių jugendo šaltinių – Secession sąjūdis Miunchene. 20 a. pradžioje jugendo plitimą skatino Weimaro taikomosios dailės mokyklos ir Werkbund veikla. Reiškėsi visuose plastiniuose menuose (ypač taikomojoje dekoratyvinėje dailėje, pramoniniame dizaine) Vokietijoje ir jos kultūrinės įtakos regionuose – Latvijoje, Klaipėdos krašte (Lietuvoje) ir kitur. Būdinga kampuotesnės, ne tokios plastiškos formos kaip Prancūzijos, Belgijos art nouveau dailėje ir architektūroje. Svarbiausi jugendo centrai: Miunchenas (čia 1897 įsteigtos Meno ir amatų jungtinės dirbtuvės), Berlynas, Darmstadtas, Hamburgas. Jugendo pirmasis pavyzdys – architekto Augusto Endellio (1871–1925) suprojektuota fotoateljė Elvira Miunchene (1898; nacių sugriauta kaip Išsigimusio meno objektas). Žymesni jugendo kūrėjai: architektai J. Kotěra, J. M. Olbrichas, dizaineriai Hermannas Obristas (1863–1927), Bernhardas Pankokas (1872–1943), Bruno Paulis (1874–1968), R. Riemerschmidas.

2161