Jugoslavijos komunistų sąjunga

Jugoslãvijos komunstų sjunga (serbų k. Komunistička partija Jugoslavije, kroat. Savez Komunista Jugoslavije), 1919–20 vadinta Jugoslavijos socialistų darbininkų (komunistų) partija, 1920–52 Jugoslavijos komunistų partija, Jugoslavijos politinė organizacija.

Veikla iki 1939

Įkurta 1919 Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystės (nuo 1929 Jugoslavija) socialdemokratinių partijų ir grupių suvažiavime. Prisijungė prie Komunistų Internacionalo. Per 1920 rinkimus į Skupštiną gavo 59 mandatus ir užėmė 3 vietą. 1921 uždrausta, veikė nelegaliai. Partijoje prasidėjo frakcijų kova. 1929 įvedus Jugoslavijoje monarchinę diktatūrą, Jugoslavijos komunistų partijos vadovybė nesėkmingai bandė organizuoti pučą. 1937 partijos vadovu tapus J. Tito jos veikla suaktyvėjo. Nepritarė suartėjimui su Vokietija.

Veikla per II pasaulinį karą

Per II pasaulinį karą (1939–45) 1941 04 Jugoslaviją okupavus (iki 1945) Vokietijai ir jos sąjungininkams, Jugoslavijos komunistų partija pradėjo telkti partizanų dalinius, kurie vėliau buvo perorganizuoti į Jugoslavijos nacionalinio išsivadavimo kariuomenę. Jugoslavijos komunistų partija tapo antinacinio judėjimo vadove. 1942 10 jos iniciatyva įkurta Jugoslavijos antifašistinė nacionalinio išsivadavimo večė, kuri tapo šalies aukščiausiąja įstatymų leidžiamąja ir vykdomąja institucija.

Valdančioji Jugoslavijos partija

Nuo 1945 pradžios Jugoslavijos komunistų partija buvo valdančioji – sudarė koalicinę vyriausybę, kurioje vyravo. 1948 įvedė vienpartinę diktatūrą. Vykdė gana savarankišką vidaus ir užsienio politiką, nepaisė Maskvos diktato. 1948 Komunistų ir darbininkų partijų Informacinis biuras, iš dalies pavaldus SSKP, apkaltino Jugoslavijos komunistų partiją revizionizmu ir nutraukė su ja ryšius (atkurti 1954). Jugoslavijos komunistų sąjunga siekė (išlaikant valstybės rankose svarbiausias ūkio šakas ir centrinį planavimą) diegti mišrias ūkio formas (pirmiausia žemės ūkyje ir aptarnavimo sferoje), plėtoti įmonių savarankiškumą, inicijavo Jugoslavijos dalyvavimą neprisijungusiųjų šalių judėjime; Jugoslavija tapo viena iš šio judėjimo vadovių. 1977 Jugoslavijos komunistų sąjunga turėjo apie 1 630 000 narių.

1980, mirus J. Tito, partijos vadovo funkcijas vykdė Centro komiteto prezidiumas ir jo pirmininkas, kuriuo kiekvienais metais buvo išrenkamas vis kitas prezidiumo narys. 1991, suirus Jugoslavijos Socialistinei Federacinei Respublikai, Jugoslavijos komunistų sąjunga buvo paleista.