jukagỹrai, Azijos tauta. Gyvena Rusijos Federacijoje (daugiausia Jakutijoje, Čiukčių autonominėje apygardoje). Iš viso 21 amžiaus pradžioje buvo apie 1140 jukagyrų. Kaba jukagyrų kalba, paplitusi ir rusų kalba. Iki 20 amžiaus išliko piktografinis raštas ant tošies. Dauguma tikinčiųjų stačiatikiai; dalis dar 21 amžiaus pradžioje praktikavo tradicinius tikėjimus (protėvių kultas, gamtos dievybių garbinimas).
Pagrindiniai tradiciniai verslai – medžioklė (elniai, briedžiai, kalnų avinai), žvejyba, klajoklinė elnininkystė. 20 amžiaus pabaigoje jukagyrai vertėsi kailinių žvėrių medžiokle, žvejyba, elnininkyste.
20 amžiaus pabaigoje buvo išlikę didžiosios šeimos, levirato, vengimo (tėvo bendravimo su vedusiu sūnumi ir marčia tabu), kalymo, su ugnimi susijusių papročių.
Jukagyrai – Rytų Sibiro autochtonai. Vėliau iš didelės dalies gyvenamųjų teritorijų juos išstūmė tungusų ir tiurkų tautos. Prieš rusų kolonizaciją (17 amžiaus pradžioje) jukagyrų buvo 4500–5000 žmonių. Jukagyrai ypač nukentėjo nuo sovietų represijų (1959 buvo išlikę tik 285 jukagyrai). 20 amžiaus antroje pusėje susiformavo jukagyrų inteligentija. 20 amžiaus pabaigoje atkuriamos gimininės bendruomenės, joms išskirta teritorijų tradicinei ūkinei veiklai, skiriama finansinė parama. 1992 įkurta Seniūnų taryba ir jukagyrų tautos atgimimo fondas.
2526