Jules Étienne Joseph Quicherat

Quicherat Jules Étienne Joseph (Žiulis Etjenas Žozefas Kišerà) 1814 10 13Paryžius 1882 04 08, prancūzų istorikas, archeologas. Vienas Prancūzijos archeologijos pradininkų. 1835 baigė Paryžiaus École des Chartes, vėliau dirbo Karališkojoje bibliotekoje. Nuo 1847 dėstė istoriją ir archeologiją, nuo 1849 ir diplomatiką École des Chartes (1871–78 direktorius). Tyrė vidurinių amžių Prancūzijos istoriją, parašė Liudviko XI kronikininkų Jeano Castelio ir Lisieux vyskupo Tomo Basino biografijas, traktatus apie Karolį VII ir Liudviką XI. Suredagavo ir paskelbė dokumentus apie Jeanne’os d’Arc pasmerkimo ir reabilitavimo procesą (Procès de condamnation et de réhabilitation de Jeanne d’Arc 5 tomai 1841–49). Per beveik 30 pedagoginio darbo metų tapo beveik visų 19 a. antros pusės iškiliausių Prancūzijos archeologų mokytoju, jo paskaitose išdėstytus tyrimo principus buvę studentai vėliau išpopuliarino visoje Prancūzijoje.