Beck Julian (Džulianas Bèkas) 1925 05 31Niujorkas 1985 09 14Niujorkas, Jungtinių Amerikos Valstijų teatro režisierius, aktorius, scenografas, prodiuseris, dailininkas.
Išsilavinimas ir veikla
1942–43 studijavo Yale’io universitete. 1944 persikėlė į Niujorką, čia tapė abstrakčiojo ekspresionizmo krypčiai priskiriamus paveikslus (1945 eksponuoti Peggy Guggenheim galerijoje). Nuo 1945 mokėsi teatro režisieriaus E. Piscatoro Socialinių tyrimų naujosios mokyklos teatro kursuose Niujorke. 1947 Niujorke su žmona aktore ir režisiere J. Malina įkūrė eksperimentinio teatro trupę Living Theatre (šie metai laikomi vadinamojo nebrodvėjinio, arba užbrodvėjinio, off‑Broadway, judėjimo pradžia), jam vadovavo (su žmona). 1963–68 ir 1975–83 kūrė ir vaidino Europoje (daugiausia improvizacija, kolektyvinės kūrybos principais grįsti spektakliai Misterijos ir mažesni kūriniai 1964, Frankenšteinas 1965, pagal M. Shelley, Rojus dabar 1968). 1971 per gastroles Brazilijoje su J. Malina pateko į kalėjimą (formaliai buvo apkaltinti narkotikų laikymu ir deportuoti iš šalies).
Julian Beck
Teatro ir kino kūryba
Režisavo Living Theatre spektaklių (K. Rexrotho Už kalnų 1951, L. Pirandello Šiandien improvizuojame 1955, 1959, W. C. Williamso Daug meilių, Paulio Goodmano Machpelos ola, abu 1959, B. Brechto Žmogus yra žmogus 1960 ir Sofoklio Antigonė 1967, 1979, šį spektaklį pastatė su J. Malina), vaidino daugelyje šio teatro spektaklių, juos apipavidalino, buvo jų prodiuseris. Sukūrė vaidmenų kine (Teiresijas – Edipas karalius 1967, režisierius P. P. Pasolini, Mirštantis žmogus – Meilė ir įniršis 1969, kino novelė Agonija, režisierius B. Bertolucci, Solas Veinšteinas – „Cotton“ klubas 1984, režisierius F. F. Coppola, Gerbiamasis Henris Keinas – Poltergeistas II. Kita pusė 1986, režisierius Brianas Gibsonas).
Knygos
Parašė knygas Teatro gyvenimas (The Life of the Theatre 1972), Dievažmogiškas: Juliano Becko paskutiniai užrašai (Theandric: Julian Beck’s Last Notebooks, išleista 1992).
1706