Julian Klaczko

Klaczko Julian (Julianas Kliačkà), tikr. vardai Jehuda Leib 1825 11 06Vilnius 1906 11 26Krokuva, lenkų publicistas, istorikas, meno kritikas, literatūros tyrinėtojas. Lenkų mokslų akademijos narys (1872). Kilęs iš žydų šeimos, 1856 pasikrikštijo. Studijavo filosofiją Karaliaučiuje (1842–47) ir Heidelberge. Dalyvavo 1848 Didžiosios Lenkijos sukilime, už politinį pamfletą priverstas emigruoti. Gyveno daugiausia Paryžiuje, bendradarbiavo žurnaluose Revue de Paris, Revue des Deux Mondes, buvo žurnalo Wiadomości Polskie pagrindinis publicistas. 1871–72 Galicijos seimo ir Austrijos Valstybės tarybos deputatas. Iš pradžių buvo demokratinių pažiūrų, 1854–57 suartėjo su Hotel Lambert veikėjais, vėliau – su stančykais. Rašė daugiausia prancūzų ir lenkų kalbomis. Parašė istorinių ir politinių veikalų (Maskvos kongresas ir panslavistinė propaganda / Le Congrès de Moscou et la propagande panslaviste 1864, Buvusioji aneksija: Lenkijos ir Lietuvos unija / Une Annexion d’Autrefois: l’Union de la Pologne et de la Lithuanie 1869, Du kancleriai / Deux chanceliers 1875 – apie O. von Bismarcką), esė (Florencijos pašnekesiai / Causeries florentines 1880 – apie Dante’s ir Michelangelo gyvenimą bei kūrybą, Roma ir Renesansas, Julijus II / Rome et La Renaissance, Jules II 1898), literatūrinių studijų (Bevardis poetas / Le Poète anonyme 1862 – apie Z. Krasińskį).