Julija Švabaitė-Gylienė

Julija Švabaitė-Gylienė

Švabáitė-Gylenė Julija 1921 05 21Čyčkai (Alvito vlsč., Vilkaviškio apskr.) 2016 07 22Lemont, lietuvių rašytoja. 1939–43 Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus universitete, Paryžiuje studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą. 1944 pasitraukė į Austriją, vėliau į Vokietiją, 1949 išvyko į Australiją. 1957–60 dėstė sekmadieninėje lietuvių mokykloje Melburne. 1960 persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. 1960–62 dirbo laikraščio Draugas redakcijoje. 1963–93 Ilinojaus universiteto Odontologijos fakulteto technologė. Lankėsi Lietuvoje, dalyvavo Poezijos pavasario renginiuose. Nuo 1935 bendradarbiavo žurnaluose Ateitis, Naujoji Vaidilutė, Naujoji Romuva, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados lietuvių periodiniuose leidiniuose. Priklausė ateitininkų draugijai Šatrija (pirmininkė).

Julija Švabaitė-Gylienė

Kūryba

Išleido eilėraščių rinkinius Vynuogės ir kaktusai (1963), Septyni saulės patekėjimai (1974), Vilties ledinė valtis (1981, kelionių į Lietuvą įspūdžiai), Užuojautos namai (1991 Vilniuje), Žiemos erškėtis (1994), Kur šią naktį nakvosi (2002), Ant vėlių suolelio (2007 Kaune). Poezijoje vyrauja Tėvynės vaizdai, namų, šeimos santykių, moters jausmų temos reiškiamos intymiai, jausmingai, dažnai sentimentaliai. Parašė romaną Stikliniai ramentai (1985 ²2004 Vilniuje) apie moters dailininkės likimą, humoristinių apsakymų (rinkiniai Geriausias vaistas 2002, Draugų laivelis 2006), apysaką Gabriuko užrašai (1973 Čikagoje, 1993 Vilniuje; vaiko pasakojimas apie gyvenimą Australijoje). Lietuvoje dar išleista jos eilėraščių rinktinė Tu niekur neišėjai (1991).

Gylienė

2271